Emocija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: az:Emosiya
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 89 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q9415.
Eilutė 43: Eilutė 43:
[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Psichologija]]
[[Kategorija:Emocijos| ]]
[[Kategorija:Emocijos| ]]

[[an:Emoción]]
[[ar:مشاعر]]
[[arz:انفعال (سايكولوجيا)]]
[[az:Emosiya]]
[[bat-smg:Emuocėjė]]
[[be:Эмоцыя]]
[[be-x-old:Эмоцыя]]
[[bg:Емоция]]
[[bn:আবেগ]]
[[bo:འདུ་ཤེས།]]
[[bs:Emocija]]
[[ca:Emoció]]
[[co:Emuzione]]
[[cs:Emoce]]
[[cy:Emosiwn]]
[[da:Følelse]]
[[de:Emotion]]
[[el:Συναίσθημα]]
[[en:Emotion]]
[[eo:Emocio]]
[[es:Emoción]]
[[et:Emotsioon]]
[[eu:Emozio]]
[[fa:هیجان (روان‌شناسی)]]
[[fi:Tunne]]
[[fr:Émotion]]
[[fur:Emozion]]
[[fy:Emoasje]]
[[gan:感情]]
[[gl:Emoción]]
[[he:רגש]]
[[hi:भावना]]
[[hif:Bhaona]]
[[hr:Osjećaji]]
[[hu:Érzelem]]
[[hy:Հույզեր]]
[[ia:Emotion]]
[[id:Emosi]]
[[io:Emoco]]
[[is:Geðshræring]]
[[it:Emozione]]
[[ja:感情]]
[[ka:ემოცია]]
[[kaa:Sezim]]
[[kk:Эмоция]]
[[kn:ಭಾವನೆ]]
[[ko:정서]]
[[koi:Ловкылӧм]]
[[ky:Эмоциялар]]
[[la:Motus animi]]
[[lv:Emocijas]]
[[mk:Емоција]]
[[ml:മനോവികാരം]]
[[mwl:Eimoçon]]
[[mzn:هیجان]]
[[new:भावना]]
[[nl:Emotie]]
[[nn:Kjensler]]
[[no:Følelser]]
[[oc:Emocion]]
[[pl:Emocja]]
[[pms:Emossion]]
[[pnb:جذبہ]]
[[ps:احساس]]
[[pt:Emoção]]
[[ro:Emoție]]
[[ru:Эмоция]]
[[rue:Емоція]]
[[sah:Эмоция]]
[[scn:Emuzzioni]]
[[sh:Emocije]]
[[simple:Emotion]]
[[sk:Emócia]]
[[sl:Čustvo]]
[[sq:Emocioni]]
[[sr:Осећање]]
[[sv:Känsla]]
[[sw:Hisia]]
[[ta:உணர்ச்சி]]
[[th:อารมณ์]]
[[tl:Damdamin]]
[[tr:Duygu]]
[[uk:Емоція]]
[[ur:جذبہ]]
[[vi:Cảm xúc]]
[[war:Balatian]]
[[yi:געפיל]]
[[za:Gamjcingz]]
[[zh:情绪]]

14:47, 12 kovo 2013 versija

Šablonas:Emocijų šablonas

Emocija (lot. e(x) – iš, nuo + motio – judėjimas, veiksmas, gestas) – stipri, greičiausiai ne sąmoningai, bet automatiškai, nervų sistemos sukeliama dvasinė būsena, savo ruožtu įtakojanti teigiamas arba neigiamas fiziologines reakcijas. Emocijos ir jausmai laikomi skirtingais dalykais. Emocijas tyrinėja psichologija, neuromokslai, neseniai ir dirbtinio intelekto sferoje.

Daugelis psichologų sutaria, kad emocijos atsiradimui reikalingi šie elementai, kurie gali būti įvairaus stiprumo:

  • Fiziologinės reakcijos sužadinimas;
  • Elgesio išraiška, pvz., veido išraiškos;
  • Sąmoningas emocijos suvokimas.

Šiuo metu neaišku, ar gyvūnai bei ar visi žmonės išgyvena emocijas. Emocijos pasireiškia fiziškai, dažnai nevalingai, ir kyla iš subjektyvių žmogaus jausmų, suvokimų ar įsitikinimų apie tam tikrus realius arba įsivaizduojamus dalykus, jų sąryšį.

Įprasta manyti, kad emocijos yra priešingybė blaiviam mąstymui, tačiau pasak paskutinių tyrimų, emocijos yra pagrindinis elementas žmogaus sprendimų priėmimo bei planavimo procesuose. Yra teigiančių, kad emocijos įeina į žmogaus pažinimo procesą, taip pat pabrėžiančių, kad žmogiškos emocijos skiriasi nuo gyvūnų panašaus elgesio.

Emocijų klasifikacija

Viena populiariausių klasifikacijų – Robert Plutchik aštuonios pagrindinės emocijos:

Manoma, kad šios pagrindinės emocijos liejasi tarpusavyje panašiai kaip spalvos, taip susidarant pilnam žmogaus emocijų „spektrui“. Plutchik teigia, kad pagrindinės emocijos atsirado evoliucijos eigoje, kiekviena turi santykį su išlikimo svarba ir įeina į žmogaus prigimtį. Pvz., baimė paskatina pasitraukimą iš pavojingos situacijos, pyktis – kovą dėl išlikimo

Paul Ekman tyrimas su Papua Naujosios Gvinėjos Fore gentimi parodė, kad kai kurios emocijos greičiausiai yra įgimtos. Akmens amžiaus kultūrą išlaikę žmonės galėjo pagal nuotraukas įvardinti žmonių iš jiems nepažįstamų šiuolaikinių kultūrų veido išraiškas. Pagal Ekman pagrindinės ir universalios emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, laimės jausmas, pasibjaurėjimas.

Fizinės reakcijos

Dažniausiai su tam tikromis emocijomis siejamos šios fiziologinės reakcijos:

  • Baimė jaučiama kaip padažnėjęs širdies plakimas, padidėjęs raumenų įsitempimas.
  • Pyktis fiziologiniu požiūriu sukelia panašias reakcijas kaip baimė.
  • Liūdesys paprastai jaučiamas kaip gerklės, akių įsitempimas bei rankų, kojų atpalaidavimas.
  • Gėda gali pasireikšti šiluma viršutinėje krūtinės dalyje bei veide.
  • Troškimas, aistra pasireiškia gerklės sausumu, sunkiu kvėpavimu, padidėjusiu širdies ritmu.

Psichoterapeutai mano, kad trikdančios emocijos atpalaiduojamos emocine „iškrova“ – verkimu, juokimusi, prakaitavimu, drebėjimu. Tad šios reakcijos nelaikomos pačių emocijų dalimi, o greičiau reakcijomis į emocijų sukeliamus nemalonius jausmus ar būsenas.