Dalianas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: mn:Далянь |
|||
Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
[[Kategorija:Milijoniniai miestai]] |
[[Kategorija:Milijoniniai miestai]] |
||
[[ar:داليان]] |
|||
[[be:Горад Далянь]] |
|||
[[be-x-old:Далянь]] |
|||
[[bg:Далян (Китай)]] |
[[bg:Далян (Китай)]] |
||
[[ca:Dalian]] |
|||
[[cs:Ta-lien]] |
|||
[[da:Dalian]] |
|||
[[de:Dalian]] |
|||
[[en:Dalian]] |
|||
[[eo:Dalian]] |
|||
[[es:Dalian]] |
|||
[[et:Dalian]] |
|||
[[eu:Dalian]] |
|||
[[fa:دالیان]] |
|||
[[fi:Dalian]] |
|||
[[fr:Dalian]] |
|||
[[gl:Dalian - 大连]] |
|||
[[he:דאליין]] |
|||
[[hr:Dalian]] |
|||
[[hy:Դալյան]] |
|||
[[id:Dalian]] |
|||
[[it:Dalian]] |
|||
[[ja:大連市]] |
|||
[[kl:Dalian]] |
|||
[[ko:다롄 시]] |
|||
[[kw:Dalian]] |
|||
[[mg:Dalian]] |
|||
[[ml:ഡാലിയൻ]] |
|||
[[mn:Далянь]] |
|||
[[nl:Dalian]] |
|||
[[no:Dalian]] |
|||
[[oc:Dalian]] |
|||
[[os:Далянь]] |
|||
[[pa:ਡਾਲੀਆਨ]] |
|||
[[pl:Dalian]] |
|||
[[pt:Dalian]] |
|||
[[ro:Dalian]] |
|||
[[ru:Далянь]] |
|||
[[sah:Далянь]] |
|||
[[sco:Dalian]] |
|||
[[sr:Даљен]] |
|||
[[sv:Dalian]] |
|||
[[th:ต้าเหลียน]] |
|||
[[tl:Dalian]] |
|||
[[tr:Dalian]] |
|||
[[uk:Далянь]] |
|||
[[vi:Đại Liên]] |
|||
[[war:Dalian]] |
|||
[[zh:大连市]] |
|||
[[zh-min-nan:Tāi-liân-chhī]] |
|||
[[zh-yue:大連]] |
23:47, 11 kovo 2013 versija
Dalianas 大连 | |
---|---|
Miesto panorama | |
Laiko juosta: (UTC+8) | |
Valstybė | Kinija |
Provincija | Liaoningas |
Gyventojų | 2 195 151 |
Altitudė | 29 m |
Vikiteka | Dalianas |
Dalianas (Dàlián) – miestas šiaurės rytų Kinijoje, Liaoningo provincijoje. 2,04 mln. gyventojų (2005 m.). Didelis uostas prie Geltonosios jūros Dalianwan įlankos – metinės krovinių apyvarta siekia 50 mln. tonų. Gerai išvystyta laivybos ir mašinų pramonė, chemijos, naftos, tekstilės, maisto pramonė, žuvininkystė.
Istorija
Miestą įkūrė rusai (rus. Дальний – tolimasis) teritorijoje, kurią Rusija laikinai išsinuomojo iš Kinijos pagal 1898 m. konvenciją. 1904–1905 m. karo metu buvo okupavusi Japonija (vadino Dairen). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. rugpjūtį čia įžengė Raudonoji armija. Tais pačiais metais TSRS ir Kinija sudarė sutartį, pagal kurią kinai miestą pripažino laisvuoju uostu. Prieplaukos ir aplinkinės patalpos perduotos sovietams 30 metų, tačiau 1950 m. šie objektai vistiek buvo perduoti kinams be jokio mokesčio.