Akrecinis diskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2) (robotas Pridedama: oc:Disc d'acrecion |
S Bot: Migrating 31 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q237604 (translate me) |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
[[Kategorija:Astronomija]] |
[[Kategorija:Astronomija]] |
||
[[ar:قرص مزود]] |
|||
[[bg:Акреционен диск]] |
|||
[[ca:Disc d'acreció]] |
|||
[[cs:Akreční disk]] |
|||
[[de:Akkretionsscheibe]] |
|||
[[el:Δίσκος προσαύξησης]] |
|||
[[en:Accretion disc]] |
|||
[[eo:Alkreska disko]] |
|||
[[es:Disco de acrecimiento]] |
|||
[[fa:قرص برافزایشی]] |
|||
[[fi:Kertymäkiekko]] |
|||
[[fr:Disque d'accrétion]] |
|||
[[he:דיסקת ספיחה]] |
|||
[[hu:Akkréciós korong]] |
|||
[[it:Disco di accrescimento]] |
|||
[[ja:降着円盤]] |
|||
[[ko:강착 원반]] |
|||
[[lv:Akrēcijas disks]] |
|||
[[nl:Accretieschijf]] |
|||
[[no:Akkresjonsskive]] |
|||
[[oc:Disc d'acrecion]] |
|||
[[pl:Dysk akrecyjny]] |
|||
[[pt:Disco de acreção]] |
|||
[[ru:Аккреционный диск]] |
|||
[[simple:Accretion disc]] |
|||
[[sk:Akréčny disk]] |
|||
[[sl:Akrecijski disk]] |
|||
[[sv:Ackretionsskiva]] |
|||
[[th:จานพอกพูนมวล]] |
|||
[[uk:Акреційний диск]] |
|||
[[zh:吸积盘]] |
20:47, 11 kovo 2013 versija
Akrecinis diskas – dujų/dulkių diskas besisukantis apie masyvų centrinį kūną. Tai gali būti jauna žvaigždė, juodoji bedugnė, baltoji nykštukė arba neutroninė žvaigždė. Dėl disko vidinės trinties – klampos vyksta sukimosi momento persiskirstymas diske. Vidinės dalys lėtėja ir spiraline trajektorija krenta į centrinį kūną. Judėjimo energija yra paverčiama šilumine ir išspinduliuojama elektromagnetinių bangų pavidalu iš disko paviršiaus. Spinduliavimo diapazonas priklauso nuo centrinio objekto masės ir kompaktiškumo. Taip akreciniai diskai aplink jaunas žvaigždes spinduliuoja daugiausia infraraudonajame diapazone, akreciniai diskai aplink neutronines žvaigždes ir juodąsias bedugnes – rentgeno diapazone.
Diskai efektyviai susidaro dvinarėse sistemose, kuomet mažiau masyvi komponentė pasiekia milžinės stadiją ir užpildo Rošo ertmę. Tuomet medžiaga gali laisvai pertekėti prie masyvesnės komponentės (pavyzdžiui, baltosios nykštukės arba neutroninės žvaigždės) ir suformuoti apie ją akrecinį diską.