Tikrasis artišokas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: lv:Artišoks |
S Bot: Migrating 56 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q134609 (translate me) |
||
| Eilutė 79: | Eilutė 79: | ||
[[Kategorija:Astriniai]] |
[[Kategorija:Astriniai]] |
||
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]] |
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]] |
||
[[ar:خرشوف]] |
|||
[[az:Əkilən ənginar]] |
|||
[[be:Артышок]] |
|||
[[be-x-old:Артышок]] |
|||
[[bo:ཁོ་རེ་ཡའི་ཤིང་ཞིག]] |
|||
[[ca:Carxofera]] |
|||
[[ceb:Cynara scolymus]] |
|||
[[co:Artichjoccu]] |
|||
[[cs:Artyčok]] |
|||
[[da:Artiskok]] |
|||
[[de:Artischocke]] |
|||
[[el:Αγκινάρα]] |
|||
[[en:Artichoke]] |
|||
[[eo:Artiŝoko]] |
|||
[[es:Cynara scolymus]] |
|||
[[eu:Orburu]] |
|||
[[fa:کنگر فرنگی]] |
|||
[[fi:Latva-artisokka]] |
|||
[[fr:Artichaut]] |
|||
[[he:ארטישוק]] |
|||
[[hr:Artičoka]] |
|||
[[ht:Aticho]] |
|||
[[hu:Articsóka]] |
|||
[[io:Artichoko]] |
|||
[[is:Ætiþistill]] |
|||
[[it:Cynara scolymus]] |
|||
[[ja:アーティチョーク]] |
|||
[[ka:არტიშოკი]] |
|||
[[kk:Бөрікгүл]] |
|||
[[ku:Artîşok]] |
|||
[[la:Cynara scolymus]] |
|||
[[lv:Artišoks]] |
|||
[[nl:Artisjok]] |
|||
[[nv:Azeeʼ hókániitsoh (chʼil daadánígíí)]] |
|||
[[pcd:Àrtichoe]] |
|||
[[pl:Karczoch zwyczajny]] |
|||
[[pms:Articiòch]] |
|||
[[pt:Alcachofra]] |
|||
[[ro:Anghinare]] |
|||
[[ru:Артишок испанский]] |
|||
[[rw:Aritisho]] |
|||
[[sc:Cynara scolymus]] |
|||
[[scn:Cynara scolymus]] |
|||
[[sh:Artičoka]] |
|||
[[simple:Artichoke]] |
|||
[[sq:Angjinarja]] |
|||
[[sr:Артичока]] |
|||
[[sv:Kronärtskocka]] |
|||
[[th:อาร์ทิโชก]] |
|||
[[tl:Artichoke]] |
|||
[[tr:Enginar]] |
|||
[[uk:Артишок іспанський]] |
|||
[[vi:Atisô]] |
|||
[[yi:ארטישאק]] |
|||
[[zh:菜薊]] |
|||
[[zh-yue:雅枝竹]] |
|||
17:58, 11 kovo 2013 versija
| Cynara csolymus |
|---|
 Tikrasis artišokas (Cynara csolymus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Tikrasis artišokas (lot. Cynara csolymus, angl. Globe artichoke, vok. Artischocke) – astrinių (Asteraceae) šeimos artišokų (Cynara) genties augalas.
Dvimetis augalas. Lapai dideli, plunksniški. žiedynas mėlynos spalvos. Žydi paprastai antraisiais metais.
Kilmė
Artišoką žinojo dar senovės Romoje ir Graikijoje. Iš Italijos XV-XVI a. kaip kultūrinis augalas jis paplito kitose šalyse.
Lietuvoje artišokas mažai žinomas ir vartojamas.
Sudėtis
Artišokas turi 15,5 % angliavandenių, 3,26 % azotinių medžiagų, 0,22 % riebalų, rauginės medžiagos, vitaminų A, B, C.
Mityba
Apvalkalėlių išorinių lapelių ir galvučių pagrinduose yra kvapiųjų medžiagų, teikiančių artišokui malonų kvapą, gerinantį apetitą.
Valgomos daugiausiai žiedynų galvutės.
Vaistinės augalo savybės
Artišokas ypač naudingas pagyvenusiems žmonėms ir sergantiems ateroskleroze.
Džiovintos šaknys ir žolė apsaugo nuo širdies vainikinių arterijų aterosklerozės. Ši poveikį lemia esantis cinarinas.
Cinarinas taip pat skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, padeda sergant vandenlige. Rekomenduojama valgyti pačius artišokus arba ryte ir vakare gerti jų sultis (iki 1/4 stiklinės).
Seniau nuo kepenų ir tulžies takų ligų gydydavo artišokų lapų nuoviru (iki 3 puodukų per dieną). Artišoko graižų nuoviras su kiaušinių tryniais vartojamas nuo vidurių užkietėjimo ir kepenų ligų. Artišokuose yra vertingų priešvėžinių flavonoidų: Apigenino, Luteolino.[1].
Produkcija
| Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |
|---|---|
 Italija |
483 |
 Ispanija |
203 |
 Egiptas |
176 |
 Peru |
134 |
 Argentina |
90 |
 Kinija |
66 |
 Marokas |
60 |
 JAV |
52 |
.svg){kind=small} Prancūzija |
44 |
 Čilė |
38 |
Literatūra
Nuorodos
