Spindesys: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 56: | Eilutė 56: | ||
[[Kategorija:Astrofizika]] |
[[Kategorija:Astrofizika]] |
||
[[als:Scheinbare Helligkeit]] |
|||
[[ar:القدر الظاهري]] |
|||
[[be:Зорная велічыня]] |
|||
[[bg:Видима звездна величина]] |
|||
[[bn:আপাত মান]] |
|||
[[ca:Magnitud aparent]] |
|||
[[cs:Hvězdná velikost]] |
|||
[[de:Scheinbare Helligkeit]] |
|||
[[el:Φαινόμενο μέγεθος]] |
|||
[[en:Apparent magnitude]] |
|||
[[eo:Ŝajna magnitudo]] |
|||
[[es:Magnitud aparente]] |
|||
[[et:Tähesuurus]] |
|||
[[fa:قدر ظاهری]] |
|||
[[fi:Magnitudi (tähtitiede)]] |
|||
[[fr:Magnitude apparente]] |
|||
[[gl:Magnitude aparente]] |
|||
[[he:בהירות]] |
|||
[[hi:सापेक्ष कांतिमान]] |
|||
[[hr:Prividna magnituda]] |
|||
[[ht:Mayitid aparan]] |
|||
[[hu:Magnitúdó]] |
|||
[[ia:Magnitude apparente]] |
|||
[[id:Magnitudo semu]] |
|||
[[it:Magnitudine apparente]] |
|||
[[ja:等級 (天文)]] |
|||
[[ka:ვარსკვლავიერი სიდიდე]] |
|||
[[ko:겉보기등급]] |
|||
[[la:Magnitudo apparens]] |
|||
[[lb:Visuell Magnitude]] |
|||
[[lv:Redzamais spožums]] |
|||
[[mk:Привидна ѕвездена величина]] |
|||
[[ml:ദൃശ്യകാന്തിമാനം]] |
|||
[[ms:Magnitud ketara]] |
|||
[[nl:Schijnbare magnitude]] |
|||
[[nn:Tilsynelatande storleiksklasse]] |
|||
[[no:Tilsynelatende størrelsesklasse]] |
|||
[[om:Apparent Magnitude]] |
|||
[[pl:Obserwowana wielkość gwiazdowa]] |
|||
[[pt:Magnitude aparente]] |
|||
[[ro:Magnitudine aparentă]] |
|||
[[ru:Звёздная величина]] |
|||
[[scn:Magnitùdini apparenti]] |
|||
[[sh:Prividna magnituda]] |
|||
[[simple:Apparent magnitude]] |
|||
[[sk:Zdanlivá hviezdna veľkosť]] |
|||
[[sl:Navidezni sij]] |
|||
[[sr:Привидна звездана величина]] |
|||
[[sv:Skenbar magnitud]] |
|||
[[ta:தோற்ற ஒளிப்பொலிவெண்]] |
|||
[[th:ความส่องสว่างปรากฏ]] |
|||
[[tr:Kadir (gökbilim)]] |
|||
[[tt:Йолдызча зурлык]] |
|||
[[uk:Видима зоряна величина]] |
|||
[[vi:Cấp sao biểu kiến]] |
|||
[[vls:Magnitude]] |
|||
[[zh:星等]] |
|||
12:56, 11 kovo 2013 versija
Spindesys (angl. apparent brightness) – šviesulio skleidžiamos spinduliuotės stebėjimo vietoje sukeliamas apšviestumas spinduliams statmenoje plokštumoje. Kitais žodžiais sakant, tai yra energijos srautas, krintantis į vienetinį paviršiaus plotą, statmeną to srauto sklidimo krypčiai (fizikoje jo matavimo vienetas yra W/m²). Astronomijoje jo matavimo vienetas yra ryškis arba dar naudojamas naujadaras magnitudė. Spindesys gali būti matuojamas kokiame nors siaurame bangų intervale (pvz., per kokį nors fotometrinės sistemos filtrą) – tai vadinamasis heterochromatinis spindesys arba visame elektromagnetinių bangų diapazone – vadinamasis bolometrinis spindesys.
Regimasis ryškis[1] (angl. apparent magnitude), paprastai žymimas m, yra stebimos iš Žemės žvaigždės, planetos ar kito dangaus objekto bedimensis spindesio matas. Regimasis ryškis priklauso ne tik nuo objekto savybių (t. y. nuo šviesio), bet ir nuo to, kokiame atstume nuo stebėtojo jis yra (kuo toliau, tuo ryškis silpnesnis) bei nuo sugeriančios medžiagos tarp stebėtojo ir objekto (kuo daugiau jos, tuo ryškis mažesnis). Kuo ryškesnis objektas, tuo mažesnė ryškio skaitmeninė vertė. Terminas absoliutinis ryškis reiškia objekto spindesį, kai jis yra 10 pc atstumu nuo stebėtojo. Plika akimi galime matyti objektus iki šešto ryškio.
Žvaigždinių ryškių skalė
Senovės graikų astronomas Hiparchas (gyvenęs antrame amžiuje prieš mūsų erą) suskirstė visas danguje naktį regimas žvaigždes į šešis ryškius. Ryškiausias jis pavadino pirmojo ryškio žvaigždėmis, silpniausias – šeštojo.
1856 m. Pogsonas formalizavo žvaigždinių ryškių skalę. Ryškis gali būti apskaičiuojamas:
- , kur
I – šviesos srautas C – konstanta.
Astronominė ryškių skalė yra logaritminė, nes pojūtis (išgyvenimo intensyvumas) yra proporcingas stimulo (dirginimo) intensyvumo logaritmui (Vėberio-Fechnerio dėsnis). Be to, kadangi Hiparchas nusprendė, kad ryškis tuo mažesnis, kuo žvaigždė ryškesnė, formulėje naudojamas minuso ženklas.
Praktikoje naudingos dvi taisyklės:
- Šviesos srauto sumažėjimas 100 kartų atitinka ryškio sumažėjimui 5 vienetais.
- Ryškio sumažėjimas vienu vienetu reiškia šviesos srauto sumažėjimą kartų.
| Objektas | m |
|---|---|
| Saulė | −26,7 |
| Mėnulis (pilnaties metu) | −12,6 |
| Venera (maksimume) | −4,4 |
| Sirijus (ryškiausia žvaigždė) | −1,6 |
| Andromedos ūkas | +3,4 |
| Silpniausios matomos žvaigždės | +6,0 |
| Kentauro Proksima | +11,1 |
| Ryškiausias kvazaras | +12,6 |
| Silpniausias objektas, stebimas su 8 metrų teleskopu nuo Žemės |
+27 |
| Silpniausias objektas, stebimas Hablo kosminiu teleskopu |
+30 |
Tai, žinoma, yra orientacinės vertės, nes realiai jos priklauso dar ir nuo stebėjimo sąlygų (tarkim oro užterštumo ir pan.)