Dumblažuvės

Dumblažuvės (lot. Amiiformes) – kaulinių žuvų būrys, kuriam priklauso viena dumblažuvinių (Amiidae) šeima su vieninteliu atstovu – dumblažuve, arba amija (lot. Amia calva, angl. Bowfin, vok. Kahlhecht). Tai plėšri, iki 70 cm ilgio žuvis. Išore ir sandara panaši į kaulines žuvis, tačiau dar turi kai kurių senovinių požymių. Paplitusi Šiaurės Amerikos didžiuosiuose ežeruose ir Misisipės baseine.

Gyvena dumblėtose bei užžėlusiose augalais vietose. Aktyvi naktį. Veisimosi periodu patinas seklioje vietoje suka iš žolių lizdą ir jame saugo patelės išnerštus ikrus, o vėliau – lervas. Lervos ant augalų kabo tol, kol suvartoja trynio atsargas. Dumblažuvė geba kvėpuoti taip pat ir oru, panaudodama savo plaukimo pūslę kaip primtyvius plaučius ir iškiša galvą pakvėpuoti net jei vandenyje deguonies pakanka. Kvėpavimas oru leidžia medžioti sekliose pakrantės vietose kurios kitiem plėšrūnams neprieinamos, taip pat naudingas vasarą kai deguonies vandenyje trūksta.

Nors tai paskutinė gyvenanti Amiiformes būrio rūšis, dumblažuvės išlikimas šiuo metu nekelia susirūpinimo. Kai kada ji net laikoma kenkėju, nes medžioja žmogaus maistui geriau tinkančias žuvis. Sugauta agresyviai ginasi savo aštriais dantimis, užkibusi taip pat labai priešinasi, todėl nors maistui tinka prastai, kai kurie žvejai jos gaudymą vertina dėl suteikiamo azarto. Gyvena iki 30 metų .