Absurdo drama: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
LaaknorBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3rc2) (robotas Pridedama: is:Leikhús fáránleikans
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 37 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q191760 (translate me)
Eilutė 4: Eilutė 4:


[[Kategorija:Literatūros žanrai]]
[[Kategorija:Literatūros žanrai]]

[[ar:مسرح العبث]]
[[bg:Театър на абсурда]]
[[ca:Teatre de l'absurd]]
[[cs:Absurdní drama]]
[[de:Absurdes Theater]]
[[el:Θέατρο του Παραλόγου]]
[[en:Theatre of the Absurd]]
[[eo:Absurda Teatro]]
[[es:Teatro del absurdo]]
[[et:Absurditeater]]
[[fa:تئاتر پوچی]]
[[fi:Absurdi teatteri]]
[[fr:Théâtre de l'absurde]]
[[gl:Teatro do absurdo]]
[[he:תיאטרון האבסורד]]
[[hu:Abszurd dráma]]
[[hy:Աբսուրդի թատրոն]]
[[io:Absurdajo-teatro]]
[[is:Leikhús fáránleikans]]
[[it:Teatro dell'assurdo]]
[[ja:不条理演劇]]
[[ka:აბსურდის დრამა]]
[[lv:Absurda drāma]]
[[mr:असंगत नाट्य]]
[[nl:Absurd toneel]]
[[no:Absurd teater]]
[[pl:Teatr absurdu]]
[[pt:Teatro do absurdo]]
[[ru:Театр абсурда]]
[[sk:Absurdná dráma]]
[[sl:Absurdna drama]]
[[sr:Театар апсурда]]
[[sv:Absurd teater]]
[[tr:Uyumsuz tiyatro]]
[[uk:Театр абсурду]]
[[zh:荒诞派戏剧]]
[[zh-min-nan:Lī-keng-ke̍k]]

13:54, 10 kovo 2013 versija

Absurdo drama, absurdo teatrasavangardistinė dramaturgijos ir teatro kryptis.

Atsirado XX a. 6 deš. pr., perėmus siurrealizmo, dadaizmo, ekspresionizmo dramos principus. Absurdo dramos pradininkais laikomi prancūzų dramaturgai Eženas Jonesko (tragikomedija „Nuplikusi dainininkė“, 1950), Samuelis Beketas (tragikomedija „Belaukiant Godo“, 1952). Filosofinis absurdo dramos pagrindas – egzistencinė prancūzų rašytojo ir filosofo Žano Polio Sartro teorija ir prancūzų rašytojo Albero Kamiu tragiškasis humanizmas, gailestis dėl žmonių susvetimėjimo. Absurdo teatro kūrėjai rėmėsi viduramžių misterijos, italų kaukių komedijos, anglų nonsenso poezijos, Augusto Strindbergo sąlygiškų pjesių, Džeimso Džoiso ir Franco Kafkos kūrybos tradicijomis. Egzistencialistinės idėjos atskleidžiamos absurdiškomis, dažnai paradoksaliomis situacijomis, tikrovėje neegzistuojančiais veikėjų paveikslais, alogišku, nerišliu dialogu, beprasmiškomis replikomis. Šios priemonės lėmė absurdo spektaklių sąlygiškumą, statiškumą, juose daug dėmesio skiriama mechaniškiems judesiams, primenantiems lėlių teatro marionečių judesius, pantomimai, mimikai, gestams, kalbos intonacijai. Vyraujantis absurdo dramos žanras – tragikomedija. Kartais absurdo drama dar vadinama antidrama.