Elektros krūvis

Elektros krūvis yra fundamentali kai kurių subatominių dalelių savybė, kuri nusako elektromagnetinę sąveiką. Elektros krūvis yra kvantuotas dydis, elementariojo elektros krūvio e kartotinis: q = ± Ne (N yra sveikas sk.).

Elektros krūvis gali būti teigiamas arba neigiamas. Mažiausia dalelė, turinti neigiamą elementarųjį krūvį, vadinama elektronu, teigiamą elementarųjį krūvį – protonu.

Bendru atveju kūnai, turintys to paties ženklo krūvius, stumia vieni kitus, o kūnai, turintys priešingo ženklo krūvius, traukia vieni kitus. Šį reiškinį aprašo Kulono dėsnis.

Krūvis yra išsilaikantis dydis. Kai susikuria teigiamas krūvis, būtinai turi susikurti ir neigiamas krūvis. Todėl bendras teigiamų ir neigiamų krūvių skaičius lygus. Elektros krūvio tvermės dėsnis teigia, jog krūviams sąveikaujant jų suma lieka pastovi (kitaip tariant, izoliuotos sistemos bendras krūvis pastovus). Šis dėsnis teisingas visiems žinomiems fizikiniams procesams. Dideliuose medžiagos kiekiuose krūviai susikompensuoja ir medžiaga yra elektriškai neutrali, tačiau gali būti poliarizuota, jei krūviai kūno srityse pasiskirstę netolygiai.

Taškiniai krūviai – įelektrinti kūnai, kurių matmenys yra daug mažesni už atstumą tarp jų.

Kas yra krūvis, kodėl jis yra ir kodėl elektros krūvis yra tvarus, mokslas šiuo metu dar negali atsakyti. Yra atrasta dalelių, kurios turi trupmeninį krūvį $\pm {\frac {1}{3}}$ ir $\pm {\frac {2}{3}}$. Šios dalelės yra kvarkai.

Skirtingai nuo masės, kuri pagal reliatyvumo teoriją priklauso nuo greičio, elektros krūvis yra reliatyvistiškai invariantinis: dalelė turi tą patį krūvį nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu ji juda (tai buvo matuojama eksperimentiškai). Krūvį turinčios dalelės antidalelė visada turi priešingą elektros krūvį.

Nuorodos

• Elektrostatika