Bulgarijos socialdemokratai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas perteklinis taškas.
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 11 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q127790 (translate me)
 
Eilutė 33: Eilutė 33:


[[Kategorija:Bulgarijos partijos]]
[[Kategorija:Bulgarijos partijos]]

[[bg:Български социалдемократи]]
[[ca:Partit dels Socialdemòcrates Búlgars]]
[[de:Partei bulgarischer Sozialdemokraten]]
[[en:Party of Bulgarian Social Democrats]]
[[es:Partido de los Socialdemócratas Búlgaros]]
[[fr:Parti des sociaux-démocrates bulgares]]
[[it:Partito dei Socialdemocratici Bulgari]]
[[ja:ブルガリア社会民主党]]
[[nl:Partij van Bulgaarse Sociaaldemocraten]]
[[pl:Bułgarska Partia Socjaldemokratyczna]]
[[sv:Bulgariska socialdemokratiska partiet]]

Dabartinė 23:01, 9 kovo 2013 versija

Bulgarijos socialdemokratai, (BS, blg.: Български социалдемократи) – Bulgarijos kairiojo centro partija.

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarijos socialdemokratų partija (blg.: Bulgarska Socialdemokratičeska Partija) įkurta 1891 m. rugpjūčio 2 d. Dmitrijaus Blagojevo iniciatyva. Laikėsi marksistinės krypties. 1894 m. susijungė su reformistine Socialdemokratų sąjunga ir pasivadino Bulgarijos darbininkų socialdemokratų partija. 1903 m. X suvažiavime atsiskyrė „platieji“ (dešinieji) ir „glaudieji“ (probolševikiniai) socialistai. Glaudieji, vadovaujami D. Blagojevo, evoliucionavo į komunistų partiją, platieji, vadovaujami Janko Sakjazovo, liko reformistinėse pozicijose ir pasivadino Bulgarijos darbininkų socialdemokratine partija (BSDDP, blg.: Българска работническа социалдемократическа партия /тесни социалисти/).

1908 m. prie BSDDP prisijungė nuo „glaudžiųjų“ socialistų atskilę anarcholiberalai, 1919 m. progresistai. 19181919 ir 19231924 įėjo į vyriausybes. Dalyvavo steigiant II internacionalą. 1934 m. gegužės 19 d. profašistinės vyriausybės uždrausta.

Represijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BSDDP veikla buvo atkurta 1944 m. 1945 m. rugpjūčio 28 d. BSDDP generalinis sekretorius Kosta Luičevas pareikalavo komunistų vyriausybės legalizuoti partijos veiklą, rugsėjo 24 d. Sofijos apygardos teismas partiją užregistravo kaip juridinį asmenį, bet 1948 m. po represijų BSDDP buvo prijungta prie BKP. 1946 m. vasario 23 d. už straipsnį socialdemokratų laikraštyje Svoboden Narod, ginantį demokratiją, buvo suimtas partijos pirmininkas Krastiu Pastuševas, 1948 m. suimti ir nuteisti ilgiems metams parlamento frakcijos nariai, partijos vadovai, uždarytas laikraštis. Dalis partijos narių užsienyje atnaujino veiklą, dalyvavo SI kongresuose konsultacinio nario teisėmis ir Rytų ir Vidurio Europos socialdemokratų unijos veikloje.

Atgimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BSDDP atnaujino veiklą šalyje 1989 m. lapkričio 26 d. 1990 m. sausio 5 d. pakeitė pavadinimą, susigrąžindama senąjį – Bulgarijos socialdemokratų partija. 1990-1991 dėl politinės konjunktūros skelbėsi kairiojo centro partija tarp besiorientuojančios į socialdemokratinę BSP kairėje ir bolševikinės Demokratinių jėgų sąjungos dešinėje. Tarp daugybės atsiradusių partijų artimiausios buvo Jungtinis darbo blokas ir Socialdemokratų politinis judėjimas. Todėl kilus idėjai suvienyti panašias idėjas skelbiančias partijas, buvo parengtas Naujosios kairės projektas, kuris 2001 m. parlamento rinkimuose leido pasipriešinti Simeono II Nacionaliniam judėjimui ir parlamento rinkimuose gavo 50 vietų iš 240. Tai trukdė identifikuotis ir įtvirtinti SI tikslus atitinkančią programą.

45-ajame kongrese 2002 m. pavadinta partija Bulgarijos socialdemokratai (BS).

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Struktūra teritorinė, veikia vietinės organizacijos ir jų sekcijos, bendruomeninės ir sričių organizacijos. Bendrapartiniai organai: kongresas, Nacionalinė konferencija. Kongresas trejiems metams renka 101 nario Nacionalinį komitetą, jo pirmininką ir kontrolės revizijos komisiją. NK pirmininko siūlymu renka 21 nario Vykdomąjį biurą, skiria sekretoriato vadovą ir 9 sekretorius.

SI narė nuo 1992 m.

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999 m. Petaras Dertlijevas,
  • 2002 m. Georgis Čavdarovas Atanasovas.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]