Boguslavas Korvinas Gosievskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
| Vaikai = |
| Vaikai = |
||
}} |
}} |
||
'''Boguslavas Korvinas Gosievskis''' ({{pl|Bogusław Korwin Gosiewski}}, apie [[1660]] m. – [[1744]] m. [[birželio 24]] d. [[Vilnius]] ?) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[Katalikų bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] ir politinis veikėjas. |
'''Boguslavas Korvinas Gosievskis''' ({{pl|Bogusław Korwin Gosiewski}}, apie [[1660]] m. – [[1744]] m. [[birželio 24]] d. [[Vilnius]] ?) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[Katalikų bažnyčia|Katalikų bažnyčios]] ir politinis veikėjas. |
||
== Giminė == |
== Giminė == |
||
Kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajorų]] [[Gosievskiai|Gosievskių]] giminės. Tėvas [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis]], motina [[Magdalena Konopacka]], seserys Teresė Gosievska ir Sofija Gosievska. |
Kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajorų]] [[Gosievskiai|Gosievskių]] giminės. Tėvas [[Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis]], motina [[Magdalena Konopacka]], seserys Teresė Gosievska ir Sofija Gosievska. |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 25: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] [[kanauninkas]], [[Anykščiai|Anykščių]] [[klebonas]]. Nors ir būdamas giminė, pradėjo konfliktuoti su [[Sapiegos|Sapiegomis]] ir [[1700]] m. pasirašė prieš juos nukreiptos [[Valkininkų konfederacija|Valkininkų konfederacijos]] aktą. Per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] [[1706]] m. Vilnių užėmus švedams liko mieste, padėjo kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku [[Mykolas Višniovieckis|M. Višniovieckiu]] po [[Poltavos mūšis|Poltavos mūšio]] [[1709]]–[[1717]] m. buvo rusų nelaisvėje, kalintas [[Kijevas|Kijeve]]. [[1717]] m. Vilniaus sinodo išrinktas vienu jo teisėjų. [[1720]]–[[1724]] m. [[Lietuvos didysis raštininkas]]. [[1722]] m. paskirtas tituliniu Akanto vyskupu ir [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupu]] sufraganu [[Baltarusija]]i (Vilniaus vyskupijos dalis). [[1723]]–[[1724]] m. po vyskupo [[Motiejus Juozapas Ancuta|M. J. Ancutos]] mirties ir [[1729]]–[[1730]] m. po vyskupo [[Karolis I Petras Pancežinskis|K. Pancežinskio]] mirties administravo [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupiją]]. [[1725]] m. paskirtas [[Smolensko vyskupas|Smolensko vyskupu]], bet ten nerezidavo, nes [[Smolenskas]] buvo Rusijos valdžioje. Iki mirties iš Vilniaus valdė baltarusiškąją vyskupijos dalį. Pagal [[liberum veto]] teisę kartu su kitais nutraukė dviejų [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]] Seimų – [[1730]] m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1732]] m. [[Varšuva|Varšuvoje]] darbą. Buvo LDK bajorijos opozicijos [[Augustas II|Augustui II]] veikėjas; palaikė [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovą Leščinskį]], kaip jo šalininkas [[1735]]–[[1736]] m. buvo pasitraukęs į [[Karaliaučius|Karaliaučių]].<ref>{{VLE|VII|14|[[J. T]]|Boguslavas Korvinas Gosievskis}}</ref> |
[[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] [[kanauninkas]], [[Anykščiai|Anykščių]] [[klebonas]]. Nors ir būdamas giminė, pradėjo konfliktuoti su [[Sapiegos|Sapiegomis]] ir [[1700]] m. pasirašė prieš juos nukreiptos [[Valkininkų konfederacija|Valkininkų konfederacijos]] aktą. Per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] [[1706]] m. Vilnių užėmus švedams liko mieste, padėjo kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku [[Mykolas Višniovieckis|M. Višniovieckiu]] po [[Poltavos mūšis|Poltavos mūšio]] [[1709]]–[[1717]] m. buvo rusų nelaisvėje, kalintas [[Kijevas|Kijeve]]. [[1717]] m. Vilniaus sinodo išrinktas vienu jo teisėjų. [[1720]]–[[1724]] m. [[Lietuvos didysis raštininkas]]. [[1722]] m. paskirtas tituliniu Akanto vyskupu ir [[Vilniaus vyskupas|Vilniaus vyskupu]] sufraganu [[Baltarusija]]i (Vilniaus vyskupijos dalis). [[1723]]–[[1724]] m. po vyskupo [[Motiejus Juozapas Ancuta|M. J. Ancutos]] mirties ir [[1729]]–[[1730]] m. po vyskupo [[Karolis I Petras Pancežinskis|K. Pancežinskio]] mirties administravo [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupiją]]. [[1725]] m. paskirtas [[Smolensko vyskupas|Smolensko vyskupu]], bet ten nerezidavo, nes [[Smolenskas]] buvo Rusijos valdžioje. Iki mirties iš Vilniaus valdė baltarusiškąją vyskupijos dalį. Pagal [[liberum veto]] teisę kartu su kitais nutraukė dviejų [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]] Seimų – [[1730]] m. [[Gardinas|Gardine]] ir [[1732]] m. [[Varšuva|Varšuvoje]] darbą. Buvo LDK bajorijos opozicijos [[Augustas II|Augustui II]] veikėjas; palaikė [[Stanislovas Leščinskis|Stanislovą Leščinskį]], kaip jo šalininkas [[1735]]–[[1736]] m. buvo pasitraukęs į [[Karaliaučius|Karaliaučių]].<ref>{{VLE|VII|14|[[J. T]]|Boguslavas Korvinas Gosievskis}}</ref> |
||
{{Smolensko vyskupai}} |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
14:44, 9 kovo 2013 versija
| Boguslavas Korvinas Gosievskis | |
|---|---|
| |
| Boguslavas Korvinas Gosievskis | |
| Gosievskiai | |
| |
| Ślepowron | |
| Gimė | apie 1660 m. |
| Mirė | 1744 m. birželio 24 d. (~84 metai) Vilnius |
| Tėvas | Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis |
| Motina | Magdalena Konopacka |
Boguslavas Korvinas Gosievskis (lenk. Bogusław Korwin Gosiewski, apie 1660 m. – 1744 m. birželio 24 d. Vilnius ?) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Katalikų bažnyčios ir politinis veikėjas.
Giminė
Kilęs iš Lietuvos bajorų Gosievskių giminės. Tėvas Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis, motina Magdalena Konopacka, seserys Teresė Gosievska ir Sofija Gosievska.
Valdė Punsko, Veližo ir kitus dvarus. Po Boguslavo mirties vyko ilgos derybos dėl jo paliktų turtų priklausomybės.
Biografija
Vilniaus katedros kanauninkas, Anykščių klebonas. Nors ir būdamas giminė, pradėjo konfliktuoti su Sapiegomis ir 1700 m. pasirašė prieš juos nukreiptos Valkininkų konfederacijos aktą. Per Šiaurės karą 1706 m. Vilnių užėmus švedams liko mieste, padėjo kapitulai išvengti didelės kontribucijos. Suartėjęs su Sapiegų priešininku M. Višniovieckiu po Poltavos mūšio 1709–1717 m. buvo rusų nelaisvėje, kalintas Kijeve. 1717 m. Vilniaus sinodo išrinktas vienu jo teisėjų. 1720–1724 m. Lietuvos didysis raštininkas. 1722 m. paskirtas tituliniu Akanto vyskupu ir Vilniaus vyskupu sufraganu Baltarusijai (Vilniaus vyskupijos dalis). 1723–1724 m. po vyskupo M. J. Ancutos mirties ir 1729–1730 m. po vyskupo K. Pancežinskio mirties administravo Vilniaus vyskupiją. 1725 m. paskirtas Smolensko vyskupu, bet ten nerezidavo, nes Smolenskas buvo Rusijos valdžioje. Iki mirties iš Vilniaus valdė baltarusiškąją vyskupijos dalį. Pagal liberum veto teisę kartu su kitais nutraukė dviejų Abiejų Tautų respublikos Seimų – 1730 m. Gardine ir 1732 m. Varšuvoje darbą. Buvo LDK bajorijos opozicijos Augustui II veikėjas; palaikė Stanislovą Leščinskį, kaip jo šalininkas 1735–1736 m. buvo pasitraukęs į Karaliaučių.[1]
Šaltiniai
- ↑ J. T. Boguslavas Korvinas Gosievskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 14 psl.