Nukleino rūgštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: hy:Նուկլեինաթթուներ Keičiama: kk:Нуклеин қышқылдары |
S Bot: Migrating 58 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q123619 (translate me) |
||
| Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
[[Kategorija:Nukleorūgštys| ]] |
[[Kategorija:Nukleorūgštys| ]] |
||
[[ar:حمض نووي]] |
|||
[[be:Нуклеінавыя кіслоты]] |
|||
[[be-x-old:Нуклійныя кісьлі]] |
|||
[[bg:Нуклеинова киселина]] |
|||
[[bs:Nukleinske kiseline]] |
|||
[[ca:Àcid nucleic]] |
|||
[[cs:Nukleová kyselina]] |
|||
[[da:Nukleinsyre]] |
|||
[[de:Nukleinsäuren]] |
|||
[[el:Νουκλεϊκά οξέα]] |
|||
[[en:Nucleic acid]] |
|||
[[eo:Nuklea acido]] |
|||
[[es:Ácido nucleico]] |
|||
[[eu:Azido nukleiko]] |
|||
[[fa:اسید نوکلئیک]] |
|||
[[fi:Nukleiinihappo]] |
|||
[[fr:Acide nucléique]] |
|||
[[gl:Ácido nucleico]] |
|||
[[he:חומצת גרעין]] |
|||
[[hi:न्यूक्लिक अम्ल]] |
|||
[[hr:Nukleinske kiseline]] |
|||
[[ht:Asid nikleyik]] |
|||
[[hu:Nukleinsavak]] |
|||
[[hy:Նուկլեինաթթուներ]] |
|||
[[id:Asam nukleat]] |
|||
[[is:Kjarnsýra]] |
|||
[[it:Acido nucleico]] |
|||
[[ja:核酸]] |
|||
[[jv:Asam nukleat]] |
|||
[[kk:Нуклеин қышқылдары]] |
|||
[[ko:핵산]] |
|||
[[la:Acidum nucleicum]] |
|||
[[lb:Nukleinsaier]] |
|||
[[lv:Nukleīnskābes]] |
|||
[[mk:Нуклеинска киселина]] |
|||
[[ms:Asid nukleik]] |
|||
[[nl:Nucleïnezuur]] |
|||
[[no:Nukleinsyre]] |
|||
[[oc:Acid nucleïc]] |
|||
[[pl:Kwasy nukleinowe]] |
|||
[[pt:Ácido nucleico]] |
|||
[[ro:Acid nucleic]] |
|||
[[ru:Нуклеиновые кислоты]] |
[[ru:Нуклеиновые кислоты]] |
||
[[scn:Àcitu nuclèicu]] |
|||
[[sh:Nukleinska kiselina]] |
|||
[[simple:Nucleic acid]] |
|||
[[sk:Nukleová kyselina]] |
|||
[[sl:Nukleinska kislina]] |
|||
[[sq:Acidi nukleik]] |
|||
[[sr:Нуклеинске киселине]] |
|||
[[stq:Nukleinsüüren]] |
|||
[[su:Asam nukléat]] |
|||
[[sv:Nukleinsyra]] |
|||
[[ta:கருவமிலம்]] |
|||
[[th:กรดนิวคลีอิก]] |
|||
[[tr:Nükleik asit]] |
|||
[[ug:يادور كىسلاتاسى]] |
|||
[[uk:Нуклеїнові кислоти]] |
|||
[[vi:Axít nucleic]] |
[[vi:Axít nucleic]] |
||
[[zh:核酸]] |
|||
09:10, 9 kovo 2013 versija
Nukleorūgštys yra nepaprastai sudėtingos, didelės molekulinės masės, polimerinės molekulės. Jų yra dviejų tipų:
- deoksiribonukleorūgštis (DNR)
- ribonukleino rūgštys (RNR).
Hidrolizuojant nukleino rūgštis neorganinėmis rūgštimis, susidaro visiškos hidrolizės produktai:
- heterociklinės bazės,
- monosacharidas ir
- fosforo rūgšties liekana.
Svarbiausios heterociklinės bazės yra
- pirimidinai ir
- purinai.
Jos iš nukleino rūgščių hidrolizatų buvo išskirtos dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Pirimidinais pirmasis pavadino vokiečių mokslininkas A. Koselis, o purinais – vokiečių mokslininkas E. Fišeris. Šie mokslininkai daug pasidarbavo pirimidino ir purino bazių struktūros tyrimo bei sintezės srityje. Nukleino rūgščių sudėtyje yra pagrindinės penkios heterociklinės bazės :
PNR – gamtoje natūraliai neaptinkama peptidinė nukleorūgštis, kuri savo struktūra primena DNR ar RNR, tačiau skiriasi nuo jų savo karkasu. Šias struktūras sintetina mokslininkai ir naudoja įvairiuose biologiniuose, medicininiuose tyrimuose.
DNR ar RNR karkasą sudaro fosforo rūgšties liekanom sujungtos deoksiribozės (DNR) ar ribozės, o PNR atveju peptidiniais ryšiais sujungti N-(2-aminoetil) - glicinai. Heterociklinės bazės prie PNA karkaso prijungtos per metileninę -CH2- grupę.
Kadangi PNR neturi neigiamai įkrautų fosforo rūgšties liekanų, tai ryšys tarp PNR ir DNR yra stiprenis nei tarp dviejų DNR grandžių, tarp kurių dėl dviejų neigiamai įkrautų karkasų pasireiškia elektrostatinė stūma. PNR ir PNR ryšys yra dar stipresnins negu tarp PNR ir DNR. Didelis pliusas pritaikant PNR terapijoje yra tai, PNR/PNR struktūra lengviau praeina pro ląstelės membraną, nes neturi krūvio. PNR/PNR stabili struktūra, nes ją sunkiau atpažįsta baltymus degraduojančios proteazės ar nukleorūgštis degraduojančios nukleazės.
Yra hipotezė, kad prieš DNR/RNR pasaulį buvo PNR pasaulis.
Struktūra
Nukleorūgštis sudaro C,(anglis) H(vandenilis), O(deguonis), N(azotas), P(fosforas) atomai.
| |||||||||||||||||||||||||