Leukemija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Bot: Migrating 66 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q29496 (translate me) |
||
Eilutė 45: | Eilutė 45: | ||
[[Kategorija:Onkologinės ligos]] |
[[Kategorija:Onkologinės ligos]] |
||
{{Link GA|ja}} |
{{Link GA|ja}} |
||
[[af:Leukemie]] |
|||
[[ar:ابيضاض الدم]] |
|||
[[bat-smg:Leukemėjė]] |
|||
[[be:Лейкоз]] |
|||
[[bg:Левкемия]] |
|||
[[bn:লিউকিমিয়া]] |
|||
[[bs:Leukemija]] |
|||
[[ca:Leucèmia]] |
|||
[[ckb:شێرپەنجەی خوێن]] |
|||
[[cs:Leukemie]] |
|||
[[cy:Liwcemia]] |
|||
[[da:Leukæmi]] |
|||
[[de:Leukämie]] |
|||
[[el:Λευχαιμία]] |
|||
[[en:Leukemia]] |
|||
[[eo:Leŭkemio]] |
|||
[[es:Leucemia]] |
|||
[[et:Leukeemia]] |
|||
[[eu:Leuzemia]] |
|||
[[fa:سرطان خون]] |
|||
[[fi:Leukemia]] |
|||
[[fr:Leucémie]] |
|||
[[ga:Leoicéime]] |
|||
[[he:לוקמיה]] |
|||
[[hi:रक्त का कैंसर (ल्यूकेमिया)]] |
|||
[[hr:Leukemija]] |
|||
[[hu:Leukémia]] |
|||
[[ia:Leucemia]] |
|||
[[id:Leukemia]] |
|||
[[is:Hvítblæði]] |
|||
[[it:Leucemia]] |
|||
[[ja:白血病]] |
|||
[[jv:Leukemia]] |
|||
[[kk:Лейкоз]] |
|||
[[ko:백혈병]] |
|||
[[ky:Лейкоз]] |
|||
[[la:Leuchaemia]] |
|||
[[lv:Leikēmija]] |
|||
[[mk:Леукемија]] |
|||
[[ms:Leukemia]] |
|||
[[nds:Leukämie]] |
|||
[[nl:Leukemie]] |
|||
[[nn:Leukemi]] |
|||
[[no:Leukemi]] |
|||
[[pl:Białaczka]] |
|||
[[ps:ليوکېمي]] |
|||
[[pt:Leucemia]] |
|||
[[ro:Leucemie]] |
|||
[[ru:Лейкоз]] |
|||
[[sah:Лейкемиа]] |
|||
[[sh:Leukemija]] |
|||
[[simple:Leukemia]] |
|||
[[sk:Leukémia]] |
|||
[[sl:Levkemija]] |
|||
[[sq:Leukoza]] |
|||
[[sr:Леукемија]] |
|||
[[su:Leukemia]] |
|||
[[sv:Leukemi]] |
|||
[[ta:இரத்தப் புற்றுநோய்]] |
|||
[[th:มะเร็งเม็ดเลือดขาว]] |
|||
[[tr:Lösemi]] |
|||
[[uk:Лейкоз]] |
|||
[[ur:ابیضاض]] |
|||
[[vi:Ung thư bạch cầu]] |
|||
[[yi:לאקימיע]] |
|||
[[zh:白血病]] |
21:00, 7 kovo 2013 versija
Leukemija (iš gr. λευκος 'baltas' + gr. αιμα 'kraujas') – kraujo vėžio rūšis, kai pažeidžiamos kamieninės vieno tipo leukocitų rūšies (monocitai, neutrofilai, …) ląstelės. Tokios pažeistos ląstelės pradeda labai greitai gaminti nesubrendusias atitinkamo tipo ląsteles ir šios ląstelės po truputi išstumia kitas kraujo sudėtines dalis – trombocitus, eritrocitus ir k.t.
Tipai
Leukemija pagal ligos eigą ir ląstelių subrendimą skirstoma į:
- Ūminę leukemiją. Pagal pakitusių ląstelių tipą skirstoma į:
- Mieloblastinę
- Limfoblastinę
- Lėtinę leukemiją
- Limfocitinė
- Mielogeninė
Susirgimo priežastys
Leukemija pirmą kartą aprašyta dar 1845 m., tačiau, kaip ir kitų vėžio formų, sukėlėjai nėra tiksliai žinomi. Daugiausia tikėtina, kad tai – jonizuojanti radiacija bei kai kurios medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai), chemoterapija (ciklofosfamidas, chlorambucilis), kai kurie virusai (HTLV-1).
Simptomai
Leukemijos simptomai dažniausiai yra neaiškūs ir nespecifiniai. Gali pasireikšti kai kurie arba visi simptomai:
- silpnumas ir lėtinis nuovargis;
- neaiškios kilmės karščiavimas;
- svorio kritimas, nesusijęs su dieta ar mankšta;
- dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos;
- galvos skausmai;
- odos bėrimas;
- nespecifinis kaulų skausmas;
- greit atsirandančios mėlynės;
- kraujavimas iš dantenų ar nosies;
- kraujas šlapime ar išmatose;
- padidėję limfmazgiai ir/arba blužnis;
- pilvo pūtimas.
Gydymas
Sergant lėtine ligos forma reguliariai taikoma nestipri chemoterapija, siekiant išvengti paūmėjimo. Tačiau sėkmingiausiai liga išgydoma taikant kaulų čiulpų transplantaciją.
Sergant ūmine ligos forma taikoma intensyvi chemoterapija siekiant remisijos (ligos sustabdymo). Pasiekus remisiją, dažniausiai prireikia dar bent vienos intensyvios chemoterapijos, o vėliau, jei yra donoras, galima taikyti kaulų čiulpų transplantaciją.
Jei sergančiam žmogui nerandamas donoras, gali būti taikoma autotransplantacija (savų čiulpų persodinimas) ar gydymas vien chemoterapija. Tačiau šie metodai nėra tokie efektyvūs.
Leukemija gydoma tuo sėkmingiau, kuo jaunesnis yra sergantysis.
Ligos mechanizmas
Pirmiausia vienaip ar kitaip pažeidžiami ląstelės genai, esantys kaulų čiulpuose (kamieninės ląstelės), ir gaminasi nauja, pakitusi limfocito ląstelė, kurios neatpažįsta organizmo imuninė sistema. Tokia ląstelė nebegali atlikti savo funkcijos, gyvena daug ilgiau ir dauginasi daug greičiau, nei įprasta ląstelė.Tokiu būdu susikaupia didelis kiekis leukozinių ląstelių, kurios dauginasi kitų kraujo sudedamųjų dalių sąskaita.