XIII amžiaus 2-as dešimtmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Radiunas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 39: Eilutė 39:
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
Tai buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]]. Šių metų svarbiausi įvykiai:
* [[Didžioji laisvių chartija]] [[Anglija|Anglijoje]].
* [[Didžioji laisvių chartija]] [[Anglija|Anglijoje]].
* Badas Rusijoje. Pasinaudodamas nederliumi Novgorodo žemėje, Perejaslavlio kun. Jaroslavas Vsevolodovičius užtverė visus prekybinius kelius, ir Novgorode prasidėjo žiauriausias badas. Blokados pasekmės : daugelis novgorodiečių mirė nuo bado, daugelis paliko savo namus ir apsigyveno kaimyninėse šalyse; tėvai turėjo pardavinėti savo vaikus į vergovę europiečių pirkliams, kad išgelbėti jos nuo mirties iš bado.
* Badas Rusijoje. Pasinaudodamas nederliumi Novgorodo žemėje, Perejaslavlio kunig. Jaroslavas Vsevolodovičius užtverė visus prekybinius kelius, ir Novgorode prasidėjo žiauriausias badas. Blokados pasekmės : daugelis novgorodiečių mirė nuo bado, daugelis paliko savo namus ir apsigyveno kaimyninėse šalyse; tėvai turėjo pardavinėti savo vaikus į vergovę europiečių pirkliams, kad išgelbėti jos nuo mirties iš bado.
* Gindami [[Jersika|Jersiką]], kalavijuočiams stiprų smūgį sudavė [[Latvijos istorija|lietuviai]].
* Gindami [[Jersika|Jersiką]], kalavijuočiams stiprų smūgį sudavė [[Latvijos istorija|lietuviai]].
* Popiežius [[Inocentas III]] paskelbė Livonijos kunigaikštystę „Terra Mariana“ (Marijos žemė) Šv. Sosto nuosavybė, organizavo kryžiaus žygį į Prūsiją.
* Popiežius [[Inocentas III]] paskelbė Livonijos kunigaikštystę „Terra Mariana“ (Marijos žemė) Šv. Sosto nuosavybė, organizavo kryžiaus žygį į Prūsiją.

14:59, 4 kovo 2013 versija

XIII amžiaus antrasis dešimtmetis prasidėjo 1211 metais ir baigėsi 1220 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžiusXIII amžiusXIV amžius

Dešimtmečiai: 7-as 8-as 9-as 10-as 1-as - 2-as - 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as

Metai: 1211 1212 1213 1214 1215 1216 1217 1218 1219 1220

Įvykiai

1211

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • „...ir prasidėjo didelis maras visoje Livonijoje. Žmonės ėmė sirgti ir mirti, ir išmirė didžioji tautos dalis,...“ (Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergietis. Livonijos kronika).
  • Jersikos dalis, vadinta „Latvia“ (terra, quae Lettia dicitur), kuri buvo perleista Rygos bažnyčiai, buvo padalinta tarp Rygos vyskupo ir Livonijos ordino.
  • Liepos 25 d. Rygos vyskupas Albertas fon Bukshevden pradėjo Rygos katedros (Rīgas Doms) statybą ir įkūrė pirmą Livonijoje mokyklą (Rīgas Doma skola).
  • Henriko Latvio Livonijos kronikoje rašoma, kaip po nepavykusios pavaldaus Ordinui lyvių vado Kaupo Turaidos pilies apgulties kuršiai, „surinkę savo užmuštuosius, grįžo prie laivų ir, persikėlę per Dauguvą, tris dienas ilsėjosi, degino žuvusiuosius ir raudojo jų.“

1212

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lenkų vienuoliai stato pirmą vienuolyną prie prūsų Pomezanijos, prasideda taikus krikštas. Tačiau prasidėjo ir pirmi kariniai susirėmimai su prūsais prie šiaurinės Mozovojos.

1213

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kuršiai nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Tuos laikus mena vietovė Bornholmo salos rytiniame krašte iki šiol vadinama „Kuršių kiemu“.
  • Lietuvos kunig. Dangerutis sudarė sąjungą su Didžiojo Novgorodo kniaziumi (kunigaikščiu) Mstislavu Narsiuoju, tačiau grįžtant namo Dangerutis pakliuvo į kalavijuočių nelaisvę ir, įkalintas Cėsių pilyje, nusižudė. (Livonijos kronika)
  • Pskovo metraščiuose minima, kad pskoviečiai išvarė „nuo savęs“ lietuvių kunig. Vladimirą Toporeckį. Jis buvo Novgorodo kunig. Mstislavo Udatnojo brolis.
  • Novgorodo pirmasis metraštis rašo, kad "bedievė Lietuva užpuolė Pskovą, sudegino ji ir pridarė daug blogio".

1214

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuvos kunig. Stekšys (Steksė) užmuštas šalia Lielvardės per ataką prieš Livoniją.
  • Naugarduko kunig. Ringaudas (Ryngold), Dausprungo ir Mindaugo tėvas, buvo pirmasis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščių (Ldk iki ~1238 m.). („Lietuvos ir Žemaitijos kronika“) Ringaudas buvo pirmasis valdovas, suvienijęs visas aisčių gentis į ryžtingai veikiančią karinę sąjungą.
  • Kunig. Visvaldis atsisakė siųsti savo karius prieš lyvius, todėl Jersika dar karta buvo sudeginta.
  • Vokiečių pirkliai perėmė latvių kunigaikščių įkurta Jersikoje prekybos punktą prie Dauguvos.
  • Lietuviai surengė didelį antpuolį į Novgorodo ir Pskovo žemes.

1215

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Didžioji laisvių chartija Anglijoje.
  • Badas Rusijoje. Pasinaudodamas nederliumi Novgorodo žemėje, Perejaslavlio kunig. Jaroslavas Vsevolodovičius užtverė visus prekybinius kelius, ir Novgorode prasidėjo žiauriausias badas. Blokados pasekmės : daugelis novgorodiečių mirė nuo bado, daugelis paliko savo namus ir apsigyveno kaimyninėse šalyse; tėvai turėjo pardavinėti savo vaikus į vergovę europiečių pirkliams, kad išgelbėti jos nuo mirties iš bado.
  • Gindami Jersiką, kalavijuočiams stiprų smūgį sudavė lietuviai.
  • Popiežius Inocentas III paskelbė Livonijos kunigaikštystę „Terra Mariana“ (Marijos žemė) Šv. Sosto nuosavybė, organizavo kryžiaus žygį į Prūsiją.
  • Kristijonas Olyvietis buvo popiežiaus Inocento III paskirtas pirmuoju Prūsijos vyskupu. Vyskupijos centru tapo Olyvos vienuolynas Liubavos žemėse, kurias bažnyčiai dovanojo pasikrikštijęs prūsų genties vitingas Survabunas. Kristijonas rėmė kryžiaus žygius į Prūsiją.

1216

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Įkurtas dominikonų ordinas
  • Lietuviai nugalėjo prie Polocko.
  • Prūsų karinės ekspedicijos Mazovijoje, nuniokojo ir užėmė Kulmo miestą.

1217

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Persikėlę per Nemuną lietuviai atstato totorių sudegintą Naugarduko pilį. Ekspansija prasideda nuo Jotvingiu, praktiškai be kovos jie užima Gardiną, Brestą, Drohičą. Išžudytos rusų diduomenės vietą užima lietuvių diduomenė. Žemaičių karvedys Erdvilas - Naugarduko kunigaikštis, valdo tarp Dniepro ir Pripetės: Naugarduką, Brestą ir Jotvingiją.
  • Žemaičių karvedys Vykintas įsiveržia vaduoti pavergtų latvių, užpuola Pskovo, Naugardo apygardas, jas nuniokoja ir su daugybe belaisvių sugrįžta Kernavėn.
  • Kunigaikštis Živinbudas įsiveržia Mozūrijon, vėliau Lenkijoje nuniokoja Kulmijos kraštą, apgula Mozūrijos sostinę Plocką. Mozūrų valdovui Konradui apmokėjus karo išlaidas lietuviai atsitraukia.
  • Konradas I Mazovietis Popiežiaus Honorijaus III palaimintas, surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygį prieš prūsus.
  • Rugsėjo 21 d. Livonijos kariuomenė su liviais ir latgalais sudavė estų provincijų koalicijai triuškinanti pralaimėjimą mūšyje prie Viljandi.

1218

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemą 1500 lietuvių būrys nužygiavo per užšalusią Baltijos jūrą į estų gyvenamą Saremos salą. Henriko Latvio kronikoje „Liaudį jie mokino mirti, / Ir moteris, ir vyrus, / Jei tik pabėgt nespėjo.“... „Jaučius, žirgus, moteris ir vyrus / Jie didžiuodamiesi varė.“ Lietuvos jie nepasiekė, nes vokiečiams subūrus latvius ir lyvius, žygyje išsekę lietuviai buvo nesunkiai sudoroti: „Mirtį jie tenai surado. Juos ten smeigė mušė, / Tai buvo išties nesunku.“
  • Honorijus III savo bulėje skelbia tiesioginį kryžiaus karą lietuviams ir prūsams ir maloniai prižada iš anksto visiems, kas dalyvaus, "nuodėmių atleidimą, kaip žygiuojantiems į Jeruzalę". Taip pat draudžia jiems pardavinėti druską, metalą ir šarvus.
  • Konradas I Mazovietis surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygį prieš prūsus.
  • Livonijos kronika myni lietuvius buvus prie Pskovo.

1219

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Pasirašyta Lietuvos ir Žemaitijos sutartis su Haličo - Volynės kunigaikščiu. Iš šios sutarties matyti, kad Žemaitijoje stipriausi kunigaikščiai buvo Gedvilas ir Vykintas, savo valdas turėję vakarinėje arba pietinėje Žemaitijos dalyje. Iš Lietuvos pusės ją sudarė tarp vyresniųjų pirmasis įrašytas Lietuvos kunigaikštis Živinbudas. (Volynės metraštis)
  • Konradas I Mazovietis surengė lenkų kunigaikščių kryžiaus žygį prieš prūsus.
  • Livonijos kronika myni lietuvius buvus prie Mežotnės.
  • Su Danijos karaliaus Valdemaro pagalba latvių sukilimas užgniaužiamas. Estų krašte Valdemaras užima Talino pilį ir iš ten kariauja su estais ir latviais. Simonas Daukantas rašė, kad tais pat metais pagonių krikštyti atvyksta ir "žvedai" (švedai).
  • Novgorodo kun. Vsevolodas Mstislavičius su 16 tūkst. kariuomenė ėjo prieš vokiečius ir lyvius prie Vėndeno (Cėsys) ir grįžo su pergalė.

1220

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kun. Živinbudas siunčia sūnų Kukovaitį atremti rusų puolimą prie Naugarduko, o pats Bresto apylinkėse mūšyje prie Jaseldos upės sunaikina Kijevo kun. Mstislavo Romanovičiaus kariauną.
  • Lietuvių, juotvingių ir galicijos rusinų jungtinė karinė ekspedicija pasiekė Liubliną ir net iki Krokuvos, grįžo su didelių grobių.
  • Mazovijos kunig. Konradas I Mazovietis su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Kulmo žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko.
  • Kalavijuočiams bandant įsitvirtinti žiemgalių Mežuotnės pilyje, kunigaikštis Viesturas ieško lietuvių pagalbos. (Henriko Latvio kronika)
  • Estijoje ir Livonijoje valdžia buvo suteikta Danijos karaliui Valdemarui II, kuris pasisakė prieš Livonijos žmonės ir vyskupą Albertą fon Bukshēvdensą.