Naujoji žiniasklaida

Naujoji žiniasklaida – plati sąvoka, atsiradusi XX amžiuje apimanti tradicinės žiniasklaidos, tokios kaip filmų, vaizdo, muzikos, sakytinės ir rašytinės kalbos, pateikiama kompiuterių ir informacinėmis technologijomis, įvairiais vartotojų įtaisais ir, svarbiausia, internetu.

Naujoji žiniasklaida užtikrina galimybę pasiekti turinį bet kur ir bet kada per skaitmeninius prietaisus, taip pat interaktyvių vartotojų atsiliepimus: kūrybingas bendravimas ir bendruomenės formavimas yra šios žiniasklaidos turinys.

Kas skiria Naująją žiniasklaidą nuo tradicinėse žiniasklaidos nėra turinio perkėlimo į skaitmeninį formatą žiniasklaidos į bitus, bet dinamiškas gyvenimo "naujosios žiniasklaidos" turinio ir jos dialoginis santykis su žiniasklaida vartotojui. Kitas svarbus naujosios žiniasklaidos pažadas yra leidybos, platinimo ir vartojimo žiniasklaidos turinio "demokratizavimas".

Taigi, didelės raiškos skaitmenine televizija transliuojamas filmas žiūrimas per plazminį televizorių yra vis dar tradicinės žiniasklaidos pavyzdys, tačiau "analoginis" popieriaus plakatas su vietine roko grupe, kurioje yra žiniatinklio adresas ir kur grupės gerbėjai gali rasti informaciją ir atsisiųsti muziką yra jau naujosios žiniasklaidos bendravimo pavyzdys.

Wikipedia yra vienas iš ryškiausių Naujosios žiniasklaidos fenomenų, apimantis priėjimą per internetą, nuotraukas, vaizdo įrašus bei internetines nuorodas ir kitų žmonių bendrą darbą bei atsiliepimus.

Dauguma technologijų, vadinamų naujosios žiniasklaidos technologijomis yra skaitmeninės ir dažnai apibūdinamos kaip lengvai valdomos, patalpintos tinkluose, t. y. tokios, kurias galima ne sunkiai redaguoti, valdyti, interaktyvios ir nešališkos. Keletas pavyzdžių gali būti internetas, tinklalapiai, multimedijos, kompiuteriniai žaidimai, CD-ROM ir DVD.

Naujoji žiniasklaida tai nėra televizijos programos ar filmai, žurnalai, knygos, arba popieriniais leidiniai - nebent jos turi technologijų, kurios leidžia skaitmeninį interaktyvumą, pavyzdžiui, grafinius žodžius, kuriuose yra interneto nuorodos.

Šaltiniai

Papildomi šaltiniai

• Wardrip-Fruin, Noah and Nick Montfort, red. (2003). The New Media Reader. The MIT Press. ISBN 0-262-23227-8.
• Leah A. Lievrouw, Sonia Livingstone (ed.), The Handbook of New Media, SAGE, 2002
• Croteau and Hoynes (2003) Media Society: Industries, Images and Audiences (third edition) Pine Forge Press: Thousand Oakes.
• Flew and Humphreys (2005) "Games: Technology, Industry, Culture" in Terry Flew, New Media: an Introduction (second edition), Oxford University Press: South Melbourne.
• Holmes (2005) "Telecommunity" in Communication Theory: Media, Technology and Society, Cambridge: Polity.
• Scharl, A. and Tochtermann, K., Eds. (2007). The Geospatial Web - How Geobrowsers, Social Software and the Web 2.0 are Shaping the Network Society. London: Springer.
• Turkle, Sherry (1996) "Who am We?" Wired magazine, 4.01, published January 1996,[1]
• Andrade, Kara, Online media can foster community, Online News Association Convention, October 29, 2005.
• Mark Tribe and Reena Jana, New Media Art, Taschen, 2006. ISBN 3-8228-3041-0.
• Robert C. Morgan, Commentaries on the New Media Arts Pasadena, CA: Umbrella Associates,1992
• Foreword. Manovich, Lev. The Language of New Media, Cambridge: MIT Press/Leonardo Books, 2001. ISBN 0-262-63255-1.
• Kennedy, Randy. "Giving New Life to Protests of Yore", The New York Times, July 28, 2007.
• Immersive Ideals / Critical Distances : A Study of the Affinity Between Artistic Ideologies Based in Virtual Reality and Previous Immersive Idioms by Joseph Nechvatal 1999 Planetary Collegium
• Oliver Grau, Virtual Art: From Illusion to Immersion, MIT Press/Leonardo Books, Cambridge 2003
• Oliver Grau (Ed.): Media Art Histories, MIT Press/Leonardo Books, Cambridge 2007
• "Newspapers and Thinking the Unthinkable” by Clay Shirky