Lietuvos baltosios kiaulės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 6: Eilutė 6:
| Kilmė =
| Kilmė =
|}}
|}}
'''Lietuvos baltosios kiaulės''' – [[kiaulė|kiaulių]] veislė. Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs [[Lietuvos vietinės kiaulės|Lietuvos vietinių kiaulių]] gerinimas su didžiųjų ir vidutinių baltųjų, [[edelšveinai|edelšveinų]], [[berkšyrai|berkšyrų]] ir vietinėmis danų kiaulėmis kartu buvo ir Lietuvos baltųjų kiaulių veislės formavimosi pradžia, nors veislė pripažinta daug vėliau, – [[1967]] metais. Po antrojo pasaulinio karo toliau vykdant išlikusių kiaulių atranką, suformavus veislės genealoginę struktūrą ir veislines bandas, buvo galutinai suformuota bekoninio tipo Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, kuri pramoninio kryžminimo deriniuose naudotina kaip motininė veislė. Lietuvos baltosios kiaulės gerai prisitaikiusios prie vietinių sąlygų. Dar aštuntojo dešimtmečio pabaigoje dvi iš penkių veislės grupių-populiacijų buvo gerinamos [[Švedijos jorkšyrai]]s bei [[vokiečių landrasai]]s. [[2003]] m. galutinai atsisakius Lietuvos baltųjų kuilių, jų vietą užėmė importuoti didžiųjų baltųjų veislės kuiliai. Anksčiau turėti tipai buvo sujungti į bendrą pagerintą tipą, veisiamą atviros populiacijos principu. Atviros populiacijos veislinio prieauglio, įvertinto ūkiuose ultragarsiniu aparatu „Piglog 105“, lašinių storis - 14,1 mm (FAT1) ir 13 mm (FAT2), o raumeningumas – 56,7 %. Siekiant išsaugoti Lietuvos baltąsias kiaules kaip originalią veislę ir jos genetinius išteklius palaikant minimalią uždarą populiaciją, saugomas Lietuvos baltųjų kiaulių senasis genotipas, todėl yra dvi atskiros Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijos: atvira, gerinama naudojant didžiuosius baltuosius kuilius, ir uždara, sauganti Lietuvos baltųjų, kaip originalios veislės, genetinius išteklius.


'''Lietuvos baltosios kiaulės''' – [[kiaulė|kiaulių]] veislė.
[[Kategorija:Kiaulių veislės]] [[Kategorija:Lietuviškos kiaulių veislės]]

Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs [[Lietuvos vietinės kiaulės|Lietuvos vietinių kiaulių]] gerinimas su didžiųjų ir vidutinių baltųjų, [[edelšveinai|edelšveinų]], [[berkšyrai|berkšyrų]] ir vietinėmis danų kiaulėmis kartu buvo ir Lietuvos baltųjų kiaulių veislės formavimosi pradžia, nors veislė pripažinta daug vėliau, – [[1967]] metais. Po Antrojo pasaulinio karo toliau vykdant išlikusių kiaulių atranką, suformavus veislės genealoginę struktūrą ir veislines bandas, buvo galutinai suformuota bekoninio tipo Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, kuri pramoninio kryžminimo deriniuose naudotina kaip motininė veislė.

Lietuvos baltosios kiaulės gerai prisitaikiusios prie vietinių sąlygų. Dar aštuntojo dešimtmečio pabaigoje dvi iš penkių veislės grupių-populiacijų buvo gerinamos [[Švedijos jorkšyrai]]s bei [[vokiečių landrasai]]s. [[2003]] m. galutinai atsisakius Lietuvos baltųjų kuilių, jų vietą užėmė importuoti didžiųjų baltųjų veislės kuiliai. Anksčiau turėti tipai buvo sujungti į bendrą pagerintą tipą, veisiamą atviros populiacijos principu. Atviros populiacijos veislinio prieauglio, įvertinto ūkiuose ultragarsiniu aparatu „Piglog 105“, lašinių storis – 14,1 mm (FAT1) ir 13 mm (FAT2), o raumeningumas – 56,7 %.

Siekiant išsaugoti Lietuvos baltąsias kiaules kaip originalią veislę ir jos genetinius išteklius palaikant minimalią uždarą populiaciją, saugomas Lietuvos baltųjų kiaulių senasis genotipas, todėl yra dvi atskiros Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijos: atvira, gerinama naudojant didžiuosius baltuosius kuilius, ir uždara, sauganti Lietuvos baltųjų, kaip originalios veislės, genetinius išteklius.

[[Kategorija:Kiaulių veislės]]


[[de:Litauisches Weißschwein]]
[[de:Litauisches Weißschwein]]

22:54, 1 kovo 2013 versija

Lietuvos baltosios kiaulės
Sukūrimo vieta
Lietuvos vėliava Lietuva

Lietuvos baltosios kiaulės – kiaulių veislė.

Po pirmojo pasaulinio karo prasidėjęs Lietuvos vietinių kiaulių gerinimas su didžiųjų ir vidutinių baltųjų, edelšveinų, berkšyrų ir vietinėmis danų kiaulėmis kartu buvo ir Lietuvos baltųjų kiaulių veislės formavimosi pradžia, nors veislė pripažinta daug vėliau, – 1967 metais. Po Antrojo pasaulinio karo toliau vykdant išlikusių kiaulių atranką, suformavus veislės genealoginę struktūrą ir veislines bandas, buvo galutinai suformuota bekoninio tipo Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, kuri pramoninio kryžminimo deriniuose naudotina kaip motininė veislė.

Lietuvos baltosios kiaulės gerai prisitaikiusios prie vietinių sąlygų. Dar aštuntojo dešimtmečio pabaigoje dvi iš penkių veislės grupių-populiacijų buvo gerinamos Švedijos jorkšyrais bei vokiečių landrasais. 2003 m. galutinai atsisakius Lietuvos baltųjų kuilių, jų vietą užėmė importuoti didžiųjų baltųjų veislės kuiliai. Anksčiau turėti tipai buvo sujungti į bendrą pagerintą tipą, veisiamą atviros populiacijos principu. Atviros populiacijos veislinio prieauglio, įvertinto ūkiuose ultragarsiniu aparatu „Piglog 105“, lašinių storis – 14,1 mm (FAT1) ir 13 mm (FAT2), o raumeningumas – 56,7 %.

Siekiant išsaugoti Lietuvos baltąsias kiaules kaip originalią veislę ir jos genetinius išteklius palaikant minimalią uždarą populiaciją, saugomas Lietuvos baltųjų kiaulių senasis genotipas, todėl yra dvi atskiros Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijos: atvira, gerinama naudojant didžiuosius baltuosius kuilius, ir uždara, sauganti Lietuvos baltųjų, kaip originalios veislės, genetinius išteklius.