Naftos chemija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hu:Petrolkémia, tr:Petrokimya
Eilutė 21: Eilutė 21:
[[fr:Pétrochimie]]
[[fr:Pétrochimie]]
[[gl:Petroquímica]]
[[gl:Petroquímica]]
[[hu:Petrolkémia]]
[[ja:石油化学]]
[[ja:石油化学]]
[[nds:Petrochemie]]
[[nds:Petrochemie]]
Eilutė 29: Eilutė 30:
[[sr:Петрохемија]]
[[sr:Петрохемија]]
[[sv:Petrokemi]]
[[sv:Petrokemi]]
[[tr:Petrokimya]]
[[uk:Нафтохімія]]
[[uk:Нафтохімія]]
[[vi:Hóa dầu]]
[[vi:Hóa dầu]]

11:15, 26 vasario 2013 versija

Naftos chemijos gamykla (Grangemouth, Škotija)

Naftos chemija, petrochemija (lot. petros 'uola') – fizikiniai, cheminiai procesai, kuriais nafta, jos produktai ir degiosios gamtinės dujos perdirbamos į sintetines medžiagas ir jų dirbinius. Degiųjų gamtinių dujų perdirbimas pagrįstas absorbcija, adsorbcija, žematemperatūre rektifikacija (tais procesais dujos suskaidomos į komponentus – sočiuosius angliavandenilius) ir dujų konversija. Rektifikacija nafta suskirstoma į frakcijas, krekingu iš naftos gaunami nesotieji ir aromatiniai angliavandeniliai. Naftos chemijos produktus gamina naftos chemijos pramonė.

Dujiniai sotieji angliavandeniliai išskiriami iš degiųjų gamtinių dujų, skysti ir kieti (C6 – C40) – iš naftos perdirbimo produktų: benzino, žibalo, alyvų. Metanas vartojamas kaip žaliava amoniakui, acetilenui, alkilų halogenidams (metilo chloridui, chloroformui, anglies tetrachloridui) gauti. Konversinės dujos (vandenilio ir anglies monoksido mišinys) yra metilo alkoholio, vandenilis – amoniako sintezės žaliava.

Oksidacija, nitrinimu, hologeninimu iš sočiųjų angliavandenilių gaunama aukštesniosios riebiosios rūgštys, aukštesnieji alkoholiai, nitroparafinai ir kiti produktai. Nesotieji angliavandeniliai išskiriami iš naftos krekingo dujų arba gaunami iš sočiųjų angliavandenilių, juos termiškai skaidant, oksiduojant. Nesočiųjų angliavandenilių dariniai yra plastikų, sintetinio kaučiuko, ploviklių, tirpiklių žaliava; iš etileno ir propileno oksidų gaunami glikoliai, etanolio aminai. Halogeninant nesočiuosius angliavandenilius, gaunami alkilų halogenidai. Aromatiniai angliavandeniliai gaunami katalizinio riformingo būdu iš benzino ir ligroino. Iš aromatinių angliavandenilių gaunami alkilarenai (pvz., benzolą alkilinant etilenu, gaunamas etilbenzolas, propilenu – izopropilbenzolas), kurie dehidrinami virsta stirolu ir α metilstirolu; izopropilbenzolas yra žaliava fenoliui ir acetonui gauti. Oksiduojant aromatinius angliavandenilius, gaunama tereftalio rūgštys, vartojamos cheminio pluošto gamyboje.

Nuorodos