Komarnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 47°45′48″ š. pl. 18°07′42″ r. ilg. / 47.76333°š. pl. 18.12833°r. ilg. / 47.76333; 18.12833 (Komarnas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 83: Eilutė 83:
[[simple:Komárno]]
[[simple:Komárno]]
[[sk:Komárno]]
[[sk:Komárno]]
[[sr:Коморан (град)]]
[[sr:Комарно (град)]]
[[sv:Komárno]]
[[sv:Komárno]]
[[uk:Комарно (Словаччина)]]
[[uk:Комарно (Словаччина)]]

16:26, 25 vasario 2013 versija

Komarnas
svk. Komárno
      
Miesto centre
Komarnas
Komarnas
47°45′48″ š. pl. 18°07′42″ r. ilg. / 47.76333°š. pl. 18.12833°r. ilg. / 47.76333; 18.12833 (Komarnas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Nitros kraštas
Įkūrimo data 1075
' Anton Marek
Gyventojų (2006) 36 279
Plotas 102,807 km²
Tankumas (2006) 353 žm./km²
Altitudė 112 m
Pašto kodas 945 01
Tinklalapis www.komarno.sk
Vikiteka Komarnas

Komarnas (svk. Komárno, veng. Komárom) – Slovakijos miestas Nitros krašte prie Dunojaus. Kitame krante įsikūręs Vengrijos Komaromas. Subyrėjus Austrijos-Vengrijos imperijai, po I Pasaulinio karo buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviem kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir Vaho santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla.

Demografija

Mieste gyvena apie 36,3 tūkst. gyv. (2006 m.). Tai etninių vengrų Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60% visų miesto gyventojų, slovakai – 34.7%. Nemažą dalį sudaro ir serbų mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš Osmanų imperijos į Habsburgų monarchijos teritorijas.

Istorija

Senamiestis
Komarno tvirtovė

I a. šioje vietoje įsikūrė romėnų gyvenvietė Brigetio. IV a. juos išstūmė barbarai. Vėliau atsikraustė avarai ir slavai. VIII a. tampa Didžiosios Moravijos dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, X a. pastatoma tvirtovė. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas 1075 m. 1265 m. Bela IV suteikia miesto teises. XVI a. statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo XVIII a. tapo laisvu karališkuoju miestu. 1870 m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal Trianono sutartį (1920 m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai Čekoslovakijos valstybei, mažesnioji – Vengrijai.

II Pasaulinio karo metu miestą kontroliavo Vokietija, gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla.

Kultūra

Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, Komarno tvirtovės statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams.

Miestai partneriai

Nuorodos