Hemostazė

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Hemostazė - procesas apsaugantis organizmą nuo nukraujavimo, dėl mechaninio pažeidimo ar krešėjimo proceso sutrikimo. Hemostazę galima būtų suskirstyti į keturisa pagrindines fazes: 1) vazokonstrikcija, 2) pirminio krešulio iš kraujo plokštelių susidarymas, 3) galutinio krešulio iš fibrino polimerų ir kitų kraujo kūnelių susidarymas ir 4) krešulio irimas, kad būtų atstatyta normali audino kraujotaka.

Pirminė hemostazė

Pirminė hemostazė - kraujavimo sustabdymas. Kraujavimą sustabdo iš trombocitų susidaręs kamštis. Šios kamščio susidarymą skatina keli veiksniai.

1. von Wilebrando faktorius (vWF): po pažeidimo iš audinių ir trombocitų išsiskyręs von Wilebrando faktorius prisijungia prie pažeisto endotelio. Trombocitai jungiasi su von Wilebrando faktoriumi. Ši sąveika skatina trombocitų degranuliaciją ir agregaciją.

2. Kolagenas: pažeidus endotelį atsidengia pamatinė membrana sudaryta iš IV ir V kolageno. Jeigu pažeidimas yra gilesnis atsidengia kolagenas esantis po endoteliniam audinyje. Kolagenas skatina trombocitų agregaciją.

Po 3-5 minučių susidaręs trombocitų kamštis sustabdo kraujavimą.

Antrinė hemostazė

Antrinė hemostazė - kraujo krešėjimas. Dėl kraujo veiksnių kaskados susidaręs fibrinas sustiprina trombocitų kamštį ir per 5-10 minučių visiškai sustabdo kraujavimą.

Fibrinolizė

Fibrinolizė - krešulio irimas. Tam, kad audinyje būtų atsatyta normali kraujotaka, per 48 - 72 val. su krauju kontaktuojanti krešulio dalis yra suardoma.