Tokijas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
GhalyBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: arz Keičiama: cs, et, wuu
K7L (aptarimas | indėlis)
Eilutė 431: Eilutė 431:
{{commonscat|Tokyo}}
{{commonscat|Tokyo}}
* [http://www.metro.tokyo.jp/ENGLISH/ Oficiali Tokijo svetainė]
* [http://www.metro.tokyo.jp/ENGLISH/ Oficiali Tokijo svetainė]
{{wikitravel|Tokyo}}
{{wikivoyage|Tokyo}}
* [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=962 Tokijaus dangoraižių diagrama]
* [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=962 Tokijaus dangoraižių diagrama]



09:34, 24 vasario 2013 versija

32°58′ š. pl. 129°48′ r. ilg. / 32.967°š. pl. 129.800°r. ilg. / 32.967; 129.800

Tokijo prefektūra
東京都
Japonijos žemėlapis su paryškinta Tokijo prefektūra
Sostinė n/a
Regionas Kanto regionas
Sala Honšiū
Gubernatorius Shintaro Ishihara
Plotas 2 188,67 km² (45vieta)
 - % vandens 1 %
Gyventojai  (2012 m. vasario 1 d.)
 - Gyventojų 13 182 509 (1vieta)
 - Tankis 6 020 žm./km²
Apskritys 1
Savivaldybės 62
ISO 3166-2 JP-13
Svetainė [1]
Prefektūros simboliai
 - Gėlė Sakura
 - Medis Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba)
 - Paukštis Rudagalvis kiras (Larus ridibundus)
Tokijas naktį

Tokijas (jap. 東京都 = Tōkyō-to) – viena iš Japonijos prefektūrų, kurios didžioji dalis yra Kanto lygumoje. Nors čia gyvena daugiausiai gyventojų iš visų prefektūrų, pagal plotą ji yra trečia nuo galo.

Kadangi čia įsikūrę Japonijos vyriausybė ir imperatoriškieji rūmai, Tokijas faktiškai yra Japonijos sostinė[1].

Nepaisant Tokiją sudarančių administracinių vienetų, Tokijas konstituciškai vadinamas Tokijo miestu ir yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Gyventojų skaičius prefektūroje viršija 12 mln.

Istorija

Tokijas seniau buvo mažas žvejų kaimas, vadintas Edo. Manoma, kad miestas įkurtas apie XV a. vid. Edo pavadinimu. 1457 m. Ota Dokan čia pastatė Edo pilį. 1590 m., Tokugava Iejasu padarė Edo savo rezidencija ir, jam tapus šiogūnui 1603 m., miestas tapo visą šalį apimančios karinės vyriausybės centru. Vėlesniu Edo laikotarpiu, Edo miestas išaugo į vieną didžiausių pasaulio miestų, kuriame gyventojų skaičius lenkė milijoną.[2] Jis tapo de facto Japonijos sostine[3] nepaisant to, kad imperatorius gyveno Kiote. 1869 m. iš Kioto į Edą buvo perkelta Japonijos imperatoriaus rezidencija ir miestas pervadintas Tokijumi (Rytų sostine, t. y. esančia į rytus nuo ankstesnės sostinės – Kioto).

Geografija ir administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Tokijo vyriausybė.
Žemėlapis, rodantis pagrindinės (žemyninės) Tokijo teritorijos subvienetus.

Tokijo teritorija yra ištęsta 90 km iš rytų į vakarus ir 25 km iš šiaurės į pietus, rytuose ribodamasi su Čibos prefektūra, vakaruose - su Jamanašio prefektūra, pietuose - su Kanagavos prefektūra ir šiaurėje - su Saitamos prefektūra.

Tokijas suskirstytas į 3 pagrindines dalis: 23 Tokijo seniūnijas ir Tama sritį (jap. 多摩地域), esančias žemyninėje Tokijo teritorijoje, ir salas. Tamos srityje įsikūrę miestai ir mažesnės gyvenvietės. Čia yra 2 salų grandinės: Idzu salos ir Ogasavaros salos, kai kurios nutolusios iki 1850 km nuo žemyninės Tokijo dalies.

23 specialiosios Tokijo seniūnijos

Specialiosios Tokijo seniūnijos įsikūrusios teritorijoje, kurioje seniau buvo senasis Tokijo miestas. 1943 m. liepos 1 d. Tokijas buvo prjungtas prie Tokijo prefektūros, taip suformuojant dabartinę „metropolitinę prefektūrą“.

Kiekviena seniūnija yra savivaldybė, kurioje renkamas meras ir taryba (asamblėja), kaip ir kiti miestai Japonijoje. Specialiosios seniūnijos nuo kitų miestų skiriasi tuo, kad tam tikros vyriausybinės funkcijos yra valdomos Tokijo Metropolijos vyriausybės.

Specialiosios Tokijo seniūnijos:

Miestai

Tokijo Metropolijoje yra 26 gyvenvietės, turinčios miesto statusą:

Miesteliai ir kaimai

Tokijo metropolijos kalnuotoje vietoje įsikūrusi viena vienintelė apskritis - Nišitama, kuriai priklauso 4 savivaldybės:

Salos

Idzu salos

Tokijo prefektūrai priklausančios Idzu salos
Tokijo prefektūrai priklausančios Idzu salos

Idzu salos - grupė vulkaninės kilmės salų, priklausančios Fudžio-Hakonės-Idzu Nacionaliniam parkui. Jose įsikūrę 2 miesteliai ir 6 kaimai. Salos pateiktos nuo artimiausios Tokijo centrui iki labiausiai nutolusios:

Idzu Ošimoje ir Hačiodžimoje įsikūrę miesteliai. Likusiose šešiose salose įsikūrę kaimai (Niidžima ir Šikinedžima sudaro 1 kaimą).

Ogasavaros salos

Ogasavaros saloms priklauso Čičidžima, Nišinošima, Hahadžima, Šiaurės Ivo sala, Ivo sala ir Pietų Ivo sala, taip pat joms priklauso labiausiai į rytus Japonijoje ir nuo Tokijo centro (1850 km) nutolęs taškas - Minami Torišima bei piečiausias Japonijos taškas - Okino Torišima.

Nacionaliniai parkai

Tokijuje įsikūrę keletas nacionalinių parkų:

Klimatas

Klimato diagrama
Tokijo
SVKBGBLRRSLG
 
 
52
 
10
3
 
 
56
 
10
3
 
 
118
 
13
6
 
 
125
 
19
11
 
 
138
 
23
15
 
 
168
 
26
19
 
 
154
 
29
23
 
 
168
 
31
25
 
 
210
 
27
21
 
 
198
 
22
15
 
 
93
 
17
10
 
 
51
 
12
5
temperatūra °C skalėje
kritulių kiekis mm
šaltinis: climate-charts.com

Tokijui būdingas šiltas ir drėgnas subtropinis klimatas: karštos ir drėgnos vasaros ir švelnios sausesnės žiemos. Vidutinis metinis kritulių kiekis - 1 380 mm. Nors sniego Tokijas sulaukia kone kasmet, jo iškrinta labai maži kiekiai.[4] Tokijas yra puikus pavyzdys, kaip auganti miesto populiacija veikia klimatą.[5][6] Čia kasmet sulaukiama taifūnų, nors tik dalis jų būna stiprūs. Paskutinis stipresnis buvo 2007 m. Fitou.

Tokijas patyrė pragaištingus žemės drebėjimus 1703, 1782, 1812, 1855, 1923[7][8] ir 2011 m. 1923 m. įvykusio 8,3 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo metu žuvo 142 000 žmonės.

Ekonomika

Didelis finansų ir prekybos centras, pagamina apie 20 proc. visos Japonijos produkcijos. Išplėtota tiksliųjų mašinų ir prietaisų, elektrotechnikos ir elektronikos įrenginių gamyba, taip pat automobilių, lėktuvų, geležinkelio įrengimų gamyba, laivų statyba, tekstilės ir chemijos pramonė.

Labai išvystyta transporto infrastruktūra, yra greitieji traukiniai, metropolitenas, du tarptautiniai oro uostai (Haneda ir Narita), jūrų uosto metinė krovinių apyvarta virš 70 mln. tonų.

Gyventojai

Virš 8 mln. žmonių gyvena 23 Tokijo seniūnijose. Dienos metu, į miestą atvykus kitose zonose gyvenantiems studentams ir darbininkams, šis skaičius padidėja iki daugiau kaip 2,5 mln. Didžiausia dienos ir nakties gyventojų skaičiaus amplitudė pastebima centrinėse Čijodos, Čiūo ir Minato seniūnijose, kur naktį bendras gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkst., bet dieną viršija 2 mln. 2008 m. liepos 1 d. prefektūroje gyveno 12 886 838 gyventojų, iš jų beveik 8,7 mln. - seniūnijose. Žmonės sparčiai keliasi gyventi į Tokijo centrą dėl dramatiškai kritusių būsto kainų.

2005 m. didžiausios tautinės mažumos čia buvo: kinai (123 661), korėjiečiai (106 697), filipiniečiai (31 077), amerikiečiai (18 848) ir britai (7 696).[9]

1889 m. gyventojų surašymo duomenimis Tokijuje gyveno 1 389 600 gyventojų.

Transportas

JR Jamanoto linija.

Tokijuje labai gerai išvystytas transporto tinklas. Veikia metropolitenas, daug geležinkelių, kelių, oro uostų.

Įvairiose Tokijui priklausančiose salose yra įvairių oro uostų: Hačidžodžimoje - Hačidžodžimos oro uostas, Mijakedžimoje - Mijakedžimos oro uosats, Idzu Ošimoje - Idzu Ošimos oro uostas.

Švietimas

Pagrindinis straipsnis – Švietimas Tokijuje.
Tokijo universitetas

Tokijuje daug universitetų, koledžų ir profesinių mokyklų. Būtent čia įsikūrę daugiausiai prestižiškiausių Japonijos universitetų, jų tarpe - prestižiškiausiu[10] Japonijos universitetu laikomas Tokijo universitetas. Čia įsikūrę ir kiti nacionaliniai universitetai: Hitocubašio universitetas, Tokijo medicinos ir stomatologijos universitetas, Tokijo žemės ūkio ir technologijos universitetas, elektrokomunikacijų universitetas, Tokijo technologijos institutas. Čia tėra vienas ne nacionalinis viešasis universitetas: Tokijo metropolijos universitetas. Taip pat Tokijuje įsikūrę Kejo universitetas ir Vasedos universitetas laikomi geriausiais privačiais universitetais Japonijoje.[11] Tokijuje yra ir keli universitetai, kuriuose paskaitos vyksta anglų kalba. Tai Tarptautinis krikščioniškas, Sofijos, Vasedos, ir šventyklos universitetai.

Aukštesniojo ir aukštojo švietimo įstaigos

Valstybiniai universitetai

Viešieji universitetai

Privatūs universitetai

Tokijuje yra 56 privatūs universitetai.

Aukštesniosios mokyklos

Tokijuje yra 34 kolegijos.

Profesinės kolegijos

Kultūra

Tokijas – svarbus kultūros centras, kuriame yra universitetai, mokslų akademija, menų akademija, daug teatrų, virš 30 muziejų (tarp jų – Tenri galerija, Bridžstono dailės muziejus, nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, Tokijo nacionalinis muziejus). Daug paminklų: imperatoriaus rūmai, Rikušeno peizažų parkas, Ueno parkas su medine varpine (XVII a.), šintoistų šventyklos (Tosegu iš XVII a., Meidži iš XIX a. pab.), Jasukunio šventykla (1919 m.), budistų šventyklos.

Sportas

Tokijuje veikia didelė įvairovė sportinių komandų. Čia įsikūrę 2 profesionalūs beisbolo klubai, Yomiuri Giants ir Yakult Swallows, bei 2 profesionalios futbolo komandos, FC Tokyo ir Tokyo Verdy. Tokijuje yra ir Japonijos sumo asociacijos būstinė. Čia 1964 m. vyko XVIII vasaros olimpinės žaidynės (ta proga pastatytas Jojošo sporto kompleksas). Nacionaliniame stadione, dar žinomame kaip Tokijo Olimpinis stadionas, vyksta daugybė svarbių tarptautinių sporto renginių, tokių kaip plaukimo varžybos, maratonai, teniso, dziudo, karate turnyrai ir kt. Tokijas buvo vienas iš pretendentų į 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių miestus šeimininkus.

Miestai partneriai

Tokijas turi 11 miestų partnerių[12]:

Neskaitant to, daugelis Tokijo seniūnijų ir miestų taip pat bendradarbiauja su kitais miestais.

Išnašos

  1. Žr. Japonijos sostinė dėl debatų, ar Tokijas yra ir de jure Japonijos sostinė.
  2. McClain, James (1994). Edo ir Paryžius: miestiškas gyvenimas ir valstybė ankstyvojoje moderniojoje eroje
    (Edo and Paris: Urban Life and the State in the Early Modern Era)
    . Kornelio universiteto spaustuvė. pp. p. 13. ISBN 080148183X.
    {{cite book}}: |pages= turi papildomą tekstą (pagalba)
  3. Sorensen, Andre (2004). The Making of Urban Japan: Cities and Planning from Edo to the Twenty First Century. RoutledgeCurzon. pp. p. 16. ISBN 0415354226. {{cite book}}: |pages= turi papildomą tekstą (pagalba)
  4. LEAD: Tokyo observes latest ever 1st snowfall
  5. Barry, Roger Graham & Richard J. Chorley. Atmosfera, oras ir klimatas. Routledge (2003), p344. ISBN 0-415-27170-3.
  6. Toshiaki Ichinose, Kazuhiro Shimodozono, and Keisuke Hanaki. Impact of anthropogenic heat on urban climate in Tokyo. Atmospheric Environment 33 (1999): 3897-3909.
  7. „A New 1649-1884 Catalog of Destructive Earthquakes near Tokyo and Implications for the Long-term Seismic Process“ (PDF). U.S. Geological Survey. Nuoroda tikrinta 2007-10-14.
  8. „A new probabilistic seismic hazard assessment for greater Tokyo“ (PDF). U.S. Geological Survey. Nuoroda tikrinta 2007-10-14.
  9. „Tokyo Statistical Yearbook 2005, Population“. Generalinių reikalų biuras, Tokijos Metropolijos vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2007-10-14.
  10. Knafelc, Kara. Tokijas, miesto gidas. Lonely Planet. pp. p. 76. ISBN 1740594509. {{cite book}}: |pages= turi papildomą tekstą (pagalba)
  11. „The Causal Effect of Graduating from a Top University on Promotion: Evidence from the University of Tokyo’s Admission Freeze in 1969“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2008-08-01.
  12. Tokijo miestai partneriai - Tokijo Metropolijos vyriausybė

Tinklalapių apie Tokijų nuorodos

Tokijas – kelionių gidai, susiję su straipsniu



Tokijo vėliava Tokijo metropolija
Seniūnijos: Adačis | Arakava | Bunkijas | Čijoda | Čiūo | Edogava | Itabašis | Kacušika | Kita | Kotas | Meguras | Minatas | Nakanas | Nerima | Ota | Setagaja | Suginamis | Sumida | Šibuja | Šinagava | Šindžiuku | Taitas | Tošima
Miestai: Akirunas | Akišima | Čiofu | Fučiū | Fusa | Hačiodžis | Hamura | Higašikurumė | Higašimurajama | Higašijamatas | Hinas | Inagis | Kijosė | Kodaira | Koganėjus | Kokubundžis | Komajė | Kunitačis | Mačida | Mitaka | Musašimurajama | Musašinas | Nišitokijas | Omė | Tačikava | Tama
Apskritys ir subprefektūros: Nišitamos apskritis | Hačidžijo subprefektūra | Mijakės subprefektūra | Ogasavaros subprefektūra | Ošimos subprefektūra


Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA