Proza: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: vec:Proxa
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{cleanup}}
{{cleanup}}
'''Proza''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''(oratio) prosa'' – nevaržoma [[kalba]]) – neeiliuotos kalbos forma, kuri pasižymi įprasta gramatine struktūra ir natūralia sakinių struktūra, nepaklūstančia jokiam iš anksto nustatytam ritmui. Proza yra neeiliuotų [[grožinė literatūra|grožinės literatūros]] kūrinių visuma.
'''--[[Specialus:Indėlis/89.116.37.34|89.116.37.34]] 10:56, 23 vasario 2013 (EET)'''Proza'''--[[Specialus:Indėlis/89.116.37.34|89.116.37.34]] 10:56, 23 vasario 2013 (EET)''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''(oratio) prosa'' – nevaržoma [[kalba]]) – neeiliuotos kalbos forma, kuri pasižymi įprasta gramatine struktūra ir natūralia sakinių struktūra, nepaklūstančia jokiam iš anksto nustatytam ritmui. Proza yra neeiliuotų [[grožinė literatūra|grožinės literatūros]] kūrinių visuma.


== Prozos kūrinio elementai ==
== Prozos kūrinio elementai ==

11:56, 23 vasario 2013 versija

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

--89.116.37.34 10:56, 23 vasario 2013 (EET)Proza--89.116.37.34 10:56, 23 vasario 2013 (EET) (lot. (oratio) prosa – nevaržoma kalba) – neeiliuotos kalbos forma, kuri pasižymi įprasta gramatine struktūra ir natūralia sakinių struktūra, nepaklūstančia jokiam iš anksto nustatytam ritmui. Proza yra neeiliuotų grožinės literatūros kūrinių visuma.

Prozos kūrinio elementai

Fabula – kūrinio įvykių raida. Ji gali būti kelių tipų: tikroviška, fantastinė ir sąlyginė. Fabulos įvykiai gali vystytis nuosekliai, vienas po kito, gali būti sukeisti poromis.

Fabulos elementai

  • Ekspozicija. Aiškinama veiksmo aplinkybės, priežastys, supažindinama su veikėjais, aplinka ir t. t.
  • Veiksmo užuomazga. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ tėvas pareiškia leisiąs Jonuką vesti, nes reikia pinigų skoloms padengti.
  • Veiksmo vyksmas. Pvz., Žemaitės „Marčioje“ Katrės rengimasis vestuvėms. Veiksmas plėtojamas iki kulminacijos.
  • Atomazga. Pvz., A. Vienuolio „Paskenduolėje“ – kaimo bendruomenės reakcija. Kaimiečiai nurimo, nes nebus kam vesti iš kelio kaimo vaikinų (nes Veronika nusiskandino).

Nefabuliniai kūrinio elementai

  • Gamtos vaizdai. Jie sudaro kūrinio foną, gali atspindėti veikėjų nuotaiką arba būti neatralūs.
  • Kūrinio pavadinimas. Jame gali atsispindėti tema, žanras, veiksmo aplinkybės.