Maincas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 50°0′0″ š. pl. 8°16′0″ r. ilg. / 50.00000°š. pl. 8.26667°r. ilg. / 50.00000; 8.26667 (Maincas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: ay:Mainz
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5: Eilutė 5:
|paveikslėlio tekstas = Mainco senamiestis
|paveikslėlio tekstas = Mainco senamiestis
|herbas = Coat of arms of Mainz-2008 new.svg
|herbas = Coat of arms of Mainz-2008 new.svg
|vėliava =
|vėliava = Mainz Flagge quer.svg
|PL=50|PM=0|PS=0|IL=8|IM=16|IS=0
|PL=50|PM=0|PS=0|IL=8|IM=16|IS=0
|žemė = Reino kraštas-Pfalcas
|žemė = Reino kraštas-Pfalcas

22:03, 16 vasario 2013 versija

Maincas
vok. Mainz
            
Mainco senamiestis
Maincas
Maincas
50°0′0″ š. pl. 8°16′0″ r. ilg. / 50.00000°š. pl. 8.26667°r. ilg. / 50.00000; 8.26667 (Maincas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Reino kraštas-Pfalcas Reino kraštas-Pfalcas
Gyventojų (2008) 196 784
Plotas 97,76 km²
Tankumas (2008) 2 013 žm./km²
Pašto kodas 55001–55131
Tinklalapis www.mainz.de
Vikiteka Maincas
Kirčiavimas Máincas

Maincas – miestas Vokietijoje, Reino krašto-Pfalco žemės sostinė. Maincas yra prie Reino krantų, Reino upė supa miestą iš rytų. Yra katedra.

Mainco priemiestyje Maince-Lerchenberge įsikūrusi antrojo didžiausio visuomeninio Vokietijos televizijos kanalo ZDF būstinė.

Istorija

Miesto susikūrimas

Romėnų laikų akmenys - senojo vandentiekio likučiai

Dabartinėje miesto vietoje dar ledynmečio laikais prieš 20 000 – 25 000 metų buvo medžioklių poilsiaviečių, tai liudija 1921 m. archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai.

Tačiau pirmieji „tikrieji“ gyventojai buvo keltai, kurie prie Reino buvo įrengę savo gyvenvietes antroje pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pusėje. Keltų gyvenviečių pavadinimai ir jų garbintos dievybės Mogon (panašiu į graikų-romėnų Apoloną) vardas buvo pagrindas būsimiesiems Romos imperijos atvykėliams sugalvoti pavadinimą naujai stovyklai-legionui – „Mogontiacum“.

Ši romėnų atvykėlių stovykla ir tapo kertine vieta atsirasti Mainco miestui.

Viduramžių laikai

Viduramžių laikais miestas sparčiai vystėsi kultūriniu, religiniu ir politiniu požiūriu, nes tam buvo visos galimybės – miestas buvo prie vienos didžiausių upių EuropojeReino, kuris buvo vienas svarbiausių susisiekimo vandeniu ir prekių gabenimo maršrutų.

Laisvasis miestas

Zigfrydo III fon Epštaino privilegija miestui

1244 m. arkivyskupas Zigfrydas III fon Epštainas miestui suteikė daug privilegijų: piliečiai galėjo patys valdyti miestą (buvo renkama 24 narių taryba), taip pat spręsti dėl mokesčių. Privilegija taip pat leido miestiečiams išvengti karo prievolės, jei tai nebuvo susiję su miesto gynyba. Nuo tada miestas tapo „laisvuoju miestu“.

Laikotarpis iki 1462 m. laikomas miesto klestėjimo metais. Maincas tapo ekonominiu centru visame regione.

Vėliau prasidėjo nesutarimai tarp arkivyskupo ir miesto gyventojų (maždaug apie 1328 m.), kurie baigėsi tuo, kad miestas neteko privilegijų (jas panaikino arkivyskupas Adolfas II fon Nasau).

Kunigaikščių rezidavimo laikai

Johannes Gutenberg paminklas

1477 m. mieste įkurtas universitetas.

1517 m. prasidėjo reformacija. Apie 1450 m. čia Johannes Gutenberg išrado knygų spausdinimą, kuris leido greitai plisti reformatikų raštams.

Nuo XVI amžiaus miestas buvo apsuptas gynybinės sienos, nebuvo leidžiama jokių statinių už jos, todėl miestas plėtėsi labai lėtai gynybinės sienos ribose. Nepaisant gynybinių įtvirtinimų miestas Trisdešimtmečio karo metais buvo užimtas švedų.

Baroko laikais mieste buvo pastatyta daug puošnių pastatų.

Naujieji laikai

XVIII-XIX a. miestas prarado rezidencijų miesto vardą ir pamažu tapo provinciniu miestu. Iki 1850 metų, kai gynybinės sienos apribotame plote nebeliko laisvos vietos statyboms, mieste gyveno vos 30 tūkst. gyventojų.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gynybinė siena buvo dalinai nugriauta ir miestas galėjo plėstis toliau, taip pat augant ir gyventojų skaičiui – 1908 m. skaičius pasiekė 100 tūkst. ir miestas pradėtas vadinti didmiesčiu.

Antrojo pasaulinio karo metais miestas pirmąkart nukentėjo tik 1942 metais, o rimčiausiai – 1945 m. vasario 27 d., kai britų bombardavimas beveik visiškai sugriovė miestą ir žuvo apie 1200 žmonių. Iki karo pabaigos buvo sugriauta 80 proc. miesto.

1950 m. Maincas tapo Reino krašto-Pfalco žemės sostine.

Žymūs žmonės

Maince gyveno knygų spausdinimo išradėjas Johann Gutenberg.

Sportas

Nuorodos

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA