{{Kiti4|Popiežių Aleksandrą VI|kitus popiežius vardu Aleksandras|Popiežius Aleksandras|valdovus, turinčius vardą Aleksandras I|Aleksandras I|asmenis, turinčius vardą Aleksandras|Aleksandras (reikšmės)}}
{{Kiti4|Popiežių Aleksandrą VI|kitus popiežius vardu Aleksandras|Popiežius Aleksandras|valdovus, turinčius vardą Aleksandras I|Aleksandras I|asmenis, turinčius vardą Aleksandras|Aleksandras (reikšmės)}}
{{Popiežius
{{Popiežius
Eilutė 21:
Eilutė 19:
|vikiteka= Category:Alexander VI
|vikiteka= Category:Alexander VI
}}
}}
'''Aleksandras VI''' ([[1431]] m. [[sausio 1]] d. [[Chativa|Chativos]] miestelyje [[Valencija|Valencijoje]] – [[1503]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Roma|Romoje]]) – 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios [[popiežius]]. Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, ({{fr|Roderic Llançol}}), vėliau ''Roderikas Bordžija'' ({{it|Rodrigo Borgia}}). Laikomas kontroversiškiausiu [[Renesansas|Renesanso]] epochos popiežiumi. Jo vardas tapo priežodžiu, nusakančiu smukusią to laikotarpio popiežių moralę. Turėjo daug nesantuokinių vaikų.
'''Aleksandras VI''' ([[1431]] m. [[sausio 1]] d. [[Chativa|Chativos]] miestelyje [[Valencija|Valencijoje]] – [[1503]] m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Roma|Romoje]]) – 1492–1503 m. Katalikų Bažnyčios [[popiežius]]. Pasaulietiškas vardas Roderikas Lansolis, ({{fr|Roderic Llançol}}), vėliau ''Roderikas Bordžija'' ({{it|Rodrigo Borgia}}). Laikomas kontroversiškiausiu [[Renesansas|Renesanso]] epochos popiežiumi.
== Biografija ==
== Biografija ==
Eilutė 28:
Eilutė 26:
Baigė teisę [[Bolonijos universitetas|Bolonijos universitete]]. Dėdės remiamas [[1456]] m. tapo [[kardinolas|kardinolu]] ir popiežiaus legatu, [[1457]] m. Romos bažnyčios vicekancleriu ir popiežiaus kariuomenės vadu. [[1500]] m. suorganizavo [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]] prieš [[turkai|turkus]], jam paremti įvedė trimetę [[dešimtinė|dešimtinę]]. Išplėtė [[inkvizicija|inkvizicijos]] teises, ypač [[Lombardija|Lombardijoje]]. Rėmė vienuolijų reformą [[1494]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], 1500 m. [[Vokietija|Vokietijoje]], skatino misijas naujai atrastose žemėse, sutaikė [[Ispanija|Ispaniją]] su [[Portugalija]], globojo mokslą ir meną.
Baigė teisę [[Bolonijos universitetas|Bolonijos universitete]]. Dėdės remiamas [[1456]] m. tapo [[kardinolas|kardinolu]] ir popiežiaus legatu, [[1457]] m. Romos bažnyčios vicekancleriu ir popiežiaus kariuomenės vadu. [[1500]] m. suorganizavo [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]] prieš [[turkai|turkus]], jam paremti įvedė trimetę [[dešimtinė|dešimtinę]]. Išplėtė [[inkvizicija|inkvizicijos]] teises, ypač [[Lombardija|Lombardijoje]]. Rėmė vienuolijų reformą [[1494]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], 1500 m. [[Vokietija|Vokietijoje]], skatino misijas naujai atrastose žemėse, sutaikė [[Ispanija|Ispaniją]] su [[Portugalija]], globojo mokslą ir meną.
Aleksandro VI pontifikatui būdingas nesąžiningumas, piktnaudžiavimas tarnyba, simonija, nepotizmas (ypač savo vaikų), amoralumas. Popiežiaus srityje stiprino savo valdžią. 1492 m. sūnų [[Čezarė Bordžija|Čezarę]] paskyrė [[Valensija|Valensijos]] vyskupu, kardinolu. Sūnui Chuanui atidavė Popiežiaus sričiai priklausiusią Benevento kunigaikštystę. Po Chuano nužudymo Aleksandras VI [[1497]] m. konsistorijoje viešai išpažino savo nuodėmes.<ref>{{VLE|I|308||Aleksandras VI}}</ref>
[[1492]] m. sūnų [[Čezarė Bordžija|Čezarę]] paskyrė [[Valensija|Valensijos]] vyskupu, [[Kardinolas|kardinolu]]. Sūnui Chuanui atidavė Popiežiaus sričiai priklausiusią Benevento kunigaikštystę. Po Chuano nužudymo Aleksandras VI [[1497]] m. konsistorijoje viešai išpažino savo nuodėmes.<ref>{{VLE|I|308||Aleksandras VI}}</ref>
{{start box}}
{{start box}}
20:54, 15 vasario 2013 versija
Šis straipsnis apie Popiežių Aleksandrą VI. Apie kitus popiežius vardu Aleksandras skaitykite straipsnyje Popiežius Aleksandras. Apie valdovus, turinčius vardą Aleksandras I skaitykite straipsnyje Aleksandras I. Apie asmenis, turinčius vardą Aleksandras skaitykite straipsnyje Aleksandras (reikšmės).
Dėdei iš motinos pusės 1455 m. tapus popiežiumi Kalikstu III, pasirinko motinos pavardę. Išrinktas popiežiumi turėjo pasivadinti Aleksandru VI, nes Aleksandras V buvo antipopiežius.
1492 m. sūnų Čezarę paskyrė Valensijos vyskupu, kardinolu. Sūnui Chuanui atidavė Popiežiaus sričiai priklausiusią Benevento kunigaikštystę. Po Chuano nužudymo Aleksandras VI 1497 m. konsistorijoje viešai išpažino savo nuodėmes.[1]
Vikiteka
Popiežius