Stanislovas Goštautas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 45: | Eilutė 45: | ||
{{Naugarduko vaivados}} |
{{Naugarduko vaivados}} |
||
{{Trakų vaivados}} |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
15:59, 14 vasario 2013 versija
| Stanislovas Goštautas lenk. Stanisław Gasztołd | |
|---|---|
| Goštautai | |
| |
| Abdankas | |
| Gimė | 1507 m. Vilnius |
| Mirė | 1542 m. gruodžio 18 d. (~35 metai) Geranainys? |
| Tėvas | Albertas Goštautas |
| Motina | Sofija Verejskaja |
| Sutuoktinis (-ė) | Barbora Radvilaitė |
| Vaikai | neturėjo |
Stanislovas Goštautas (lenk. Stanisław Gasztołd, 1507 m. Vilnius – 1542 m. gruodžio 18 d. Geranainys?) – Lietuvos didikas iš Goštautų giminės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Naugarduko vaivada, Trakų vaivada.[1]
Biografija
Didikas, grafas, kilęs iš Goštautų giminės. Tėvas Albertas Goštautas, motina kunigaikštytė Sofija Verejskaja, žmona Barbora Radvilaitė. Vaikų neturėjo ir jam mirus didikų Goštautų giminė baigėsi.[2]
Iš tėvo ir senelio paveldėjo daug valdų.[3] Jam priklausė giminės tėvonija Geranainys, Petrylovičiai, Medininkai, Tikocinas, Darsūniškis, Kėdainiai, Liubčiai, Mėguva, Alšėnai, Dargiškiai, Biržai, Trakai, Dieveniškės, Radoškovičiai, Kotlovas, dvarai prie Lucko, Horodlės ir kiti.
Valstybės tarnyba
1522 m. gruodžio 8 d. Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės seimas jį (15 metų amžiaus) paskyrė Naugarduko vaivada, bet 1530 m. paskyrimą anuliavo. Nuo 1530 m. Naugarduko vietininkas, Ponų tarybos narys, 1542 m. Trakų vaivada.
1537 m. gegužės 18 d. vedė Barborą Radvilaitę, kurią po jo mirties vedė Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Iš jos gautą 8000 lietuvių kapų grašių kraitį, už kuriuos įsigijo Sidorovo pilį. Žygimanto Augusto nurodymu iš valstybės iždo kasmet gaudavo po 600 kapų grašių už Upytės valsčių, kurį valdovas prisijungė prie savo valdų.
Rezidavo Geranainyse. Jam mirus be įpėdinių, turtai pagal to meto įstatymus kaip išmara atiteko didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Šis juos 1543 m. perleido sūnui Žygimantui Augustui, kuris tais turtais iki gyvos galvos (m. 1549 m.) leido naudotis Stanislovo motinai Sofijai. Palikimo didžioji dalis per varžytines atiteko Radviloms ir šie tapo įtakingiausiais Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės didikais.[4]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Jonaitis Zabržezinskis |
 1530–1542 |
Po to: Jurgis Jurgaitis Astikas |
| Prieš tai: vieta buvo laisva |
 1542 |
Po to: vieta buvo laisva |
| ||||||||||
Šaltiniai
- ↑ Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija, 2005 m. p.234
- ↑ Marek Jerzy Minakowski, Ci wielcy Polacy to nasza rodzina, Kraków 2005. t. 7 s. 299
- ↑ Adam Józef Boniecki [1899-1913]. Gasztoldowie v. Gasztołtowie h. Habdank, Herbarz Polski: wiadomości historyczno-genealogiczne o rodach szlacheckich. Goštautų dvarai
- ↑ Henrikas Valeika. Stanislovas Goštautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 19 psl.
| |||||||||||||||||||||||