Atyrau: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 47°07′00″ š. pl. 51°53′00″ r. ilg. / 47.11667°š. pl. 51.88333°r. ilg. / 47.11667; 51.88333 (Atyrau)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S Robotas: Keičiama Kategorija:Kazachijos miestai į Kategorija:Kazachstano miestai
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ms:Atyrau
Eilutė 55: Eilutė 55:
[[lmo:Atyrau]]
[[lmo:Atyrau]]
[[lv:Atirau]]
[[lv:Atirau]]
[[ms:Atyrau]]
[[nl:Atıraw]]
[[nl:Atıraw]]
[[nn:Atyrau]]
[[nn:Atyrau]]

11:14, 13 vasario 2013 versija

Atyrau
kaz. Атырау
      
Vaizdas:Manjali mosque atyrau.JPG
Manžalio mečetė
Atyrau
Atyrau
47°07′00″ š. pl. 51°53′00″ r. ilg. / 47.11667°š. pl. 51.88333°r. ilg. / 47.11667; 51.88333 (Atyrau)
Laiko juosta: (UTC+6)
Valstybė Kazachstano vėliava Kazachstanas
Regionas Atyrau sritis
Gyventojų (2007) 146 400
Vikiteka Atyrau
Kirčiavimas Atyráu

Atyrau – miestas vakarų Kazachstane, yra Atyrau srities administracinis centras. Atyrau yra nutolusi 2700 kilometrų į vakarus nuo Almatos ir 350 kilometrų į rytus nuo Astrachanės. Išvystyta naftos ir žuvies pramonė. Vien per 1999 m. mieste įsikūrė apie 142500 užsieniečių, maždaug 80 % Atyrau gyventojų sudaro kazachai, po jų seka rusai ir kitos tautos kaip korėjiečiai ir bulgarai. Nuo 2006 metų spalio Atyrau meras yra Salimžanas Nakpajevas.

Geografija

Atyrau yra pagrindinis Kazachstano uostas prie Kaspijos prie Žajiko upės deltos. Atyrau yra 20 maždaug metrų žemiau jūros lygio. Laikoma, kad Atyrau yra dviejuose žemynuose – Azijoje ir Europoje, o žemynų ribą žymi Žajiko upė, nors iš tikrųjų Atyrau yra viename žemyne – Eurazijoje.

Istorija

Medinis fortas prie Žajiko upės buvo pastatytas 1645 metais ir pavadintas Nižnij Jaickij gorodok rusų pirklio Michailo Gurjevo, kuris prekiavo su galingais Chivos ir Bucharos miestais Vidurinėje Azijoje. Fortas buvo sugriautas Jajiko kazokų, tada Gurjevas turėjo atstatyti fortą, tik šį kartą pastatyti jį akmeninį. Fortas buvo atstatytas nuo 1647 iki 1662 metų. Caras Aleksėjus pasiuntė kareivių garizoną, kad apsaugotų fortą nuo kazokų puolimų. Atsikeršijant rusams kazokų sukilėlių vadas Stenka Razinas užėmė fortą 1667 ir 1668 metais. Fortas prarado savo strateginę vertę ir buvo nugriautas 1810 metais. Nuo 1708 iki 1992 m. miestas vadinosi Gurjevu.

Sportas