Hama

Hama arab. حماة ‎
Miesto panorama
Hama 35°08′0″ š. pl. 36°45′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Sirija
Muchafaza	Hamos gubernija
Gyventojų (2009)	696 863
Altitudė	289 m
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Hama

Hama (arab. حماة = Ḥamā) – miestas vakarų Sirijoje, Oronto upės slėnyje, į šiaurę nuo Damasko; muhafazos centras. Pro miestą eina svarbus geležinkelis ir plentas Damaskas – Alepas. Hama yra ketvirtas pagal dydį Sirijos miestas, nusileidžiantis Damaskui, Alepui ir Homsui.

Verčiamasi odos, tekstilės, siuvimo, cemento, maisto pramone. Vystomi įvairūs amatai (šilko dirbinių gamyba). Turizmas.

Paveldas

Hama pasižymi turtinga, senovine architektūra. Mieste yra 150 mečečių, tarp jų: Didžioji (perstatyta iš krikščionių bazilikos) su minaretu (XI a.), an Nuri (XII a. vid.), Abu ai Fida (XIII a., su mauzoliejumi). Veikia muziejus, įkurtas XVIII a. osmanų valdžios būstinėje – Azemo rūmuose. Muziejuje saugoma netoli Hamos rasta IV a. romėnų mozaikos liekana. Oronto pakrantėse nuo romėnų laikų yra išlikę Sirijai būdingi vandens kėlimo ratai – norijos. Yra bizantiško stiliaus graikų ortodoksų bažnyčia, XVII-XVIII a. gyvenamieji namai.

• 
  Norijos Oronto upėje
• 
  Nur al Dino mečetė
• 
  Al Azamo rūmai
• 
  Minaretų bokštai
• 
  Graikų bažnyčia

Istorija

Hamos apylinkės gyvenamos nuo ankstyvojo neolito. Gyvenvietė žinoma nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. Vietovę kolonizavo amoritai, ir jau tada ji buvo vadinama Hamatu. X a. pr. m. e. pradžioje – VIII a. pr. m. e. pabaigoje Hamatas buvo siro-hetitų (aramėjų) valstybės sostinė. 738 m. pr. m. e. miestą nukariavo Asirijos karalius Tiglat-Pileseras III, o po 720 m. pr. m. e. sukilimo jį sudegino Sargonas II. Helenizmo laikais, po IV a. pr. m. e., vėl atsigavo kaip Epifanėja, priklausė Seleukidams. VII a. Hamą užėmė ir sugriovė arabai. Miestas vėl atstatytas Omejadų laikais. 1982 m. vasario mėn. Sirijos kariuomenei malšinant islamistų maištą gerokai nukentėjo, žudynių metu žuvo 17-40 tūkst. žmonių.