Nėginiai apskritažiomeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kai kurių skaitvardžių vartojimo klaidų taisymas. |
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: ceb:Cephalaspidomorphi |
||
| Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
[[ca:Cefalaspidomorf]] |
[[ca:Cefalaspidomorf]] |
||
[[ceb:Cephalaspidomorphi]] |
|||
[[en:Cephalaspidomorphi]] |
[[en:Cephalaspidomorphi]] |
||
[[es:Cephalaspidomorphi]] |
[[es:Cephalaspidomorphi]] |
||
23:34, 6 vasario 2013 versija
| Cephalaspidomorphi | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
| ||||||||||
| Būrys | ||||||||||
|
Nėginiai apskritažiomeniai (lot. Cephalaspidomorphi) – bežandžių (Agnatha)stuburinių gyvūnų klasė, kurioje yra tik vienintelis nėgių būrys su nėginių šeima. Lietuvoje gyvena trys šių gyvūnų rūšys:
- Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pav.
- Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis)
- Mažoji nėgė (Lampetra planeri)
Gyvenimo būdas
Nėgės paplitusios vidutinio klimato juostos vandenyse. Gyvena jūrose, puola žuvis, prisisiurbia prie jų, prakanda odą ir minta krauju arba raumenimis. Neršti plaukia į upes. Po neršto žūva. Lervos vadinamos vingiliais, yra aklos, slepiasi dumble, filtruoja smulkias maisto daleles iš vandens. Po kelerių metų prasideda metamorfozė. Išryškėja akys, išsivysto kvėpavimo vamzdis. Upės srovė nuneša nėgę į jūrą. Kai kurios smulkios rūšys visąlaik gyvena upėse.
Kvėpavimo sistema
Suaugusios nėgės ryklė turi atšaką - akliną kvepavimo vamzdį. Nuo jo atsišakoja 7 poros žiauninių maišų, kurie į išorę atsiveria išoriniais žiauniniais plyšiais. Lervinės stadijos - vingilio - kvėpavimo sistema panaši į iešmučio - jis turi žiaunaryklę, kuri tarnauja ir maisto dalelių surinkimui iš vandens, ir kaip kvėpavimo organas.