Mianmaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas: Keičiama tl:Birmanya į tl:Myanmar
TjBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: zh-classical:緬甸 Keičiama: or:ମ୍ୟାନମାର
Eilutė 316: Eilutė 316:
[[nov:Myanmar]]
[[nov:Myanmar]]
[[oc:Birmania]]
[[oc:Birmania]]
[[or:ମିଆଁମାର]]
[[or:ମ୍ୟାନମାର]]
[[os:Мьянмæ]]
[[os:Мьянмæ]]
[[pa:ਮਿਆਂਮਾਰ]]
[[pa:ਮਿਆਂਮਾਰ]]
Eilutė 375: Eilutė 375:
[[zea:Myanmar]]
[[zea:Myanmar]]
[[zh:缅甸]]
[[zh:缅甸]]
[[zh-classical:緬甸]]
[[zh-min-nan:Myanma]]
[[zh-min-nan:Myanma]]
[[zh-yue:緬甸]]
[[zh-yue:緬甸]]

07:33, 6 vasario 2013 versija

Mianmaro vėliava Mianmaro herbas
Vėliava Herbas

Mianmaras žemėlapyje
Valstybinė kalba mjanmų
Sostinė Neipidas
Didžiausias miestas Jangonas
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Viceprezidentas
 • Viceprezidentas
 
Thein Sein
Tin Aung Myint Oo
Sai Mauk Kham
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
676 578 km2 (40)
3,06 %
Gyventojų
 • 2010 (progn.)
 • Tankis
 
60 280 000 (24)
73,9 žm./km2 (119)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2011 (progn.)
82,679 mlrd. $ ()
1 324 $ ()
Valiuta kijatas (MMK)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +6:30
netaikomas
Nepriklausomybė

Mianmaro Sąjunga
nuo Jungtinės Karalystės
1948 m. sausio 4 d.
nuo 1989 m. birželio 18 d.
Interneto kodas .mm
Šalies tel. kodas +95

Mianmaro Sąjungos Respublika (Mianmaras; iki 1989 metų – Birma) – didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje. Šalis sausumoje ribojasi su Bangladešu, Indija, Kinija, Laosu ir Tailandu. Šalies pakrantė ribojasi su Bengalijos įlanka.

Pavadinimas

Dabartinis šalies pavadinimas Mianmaras kilo iš vietinio vardo Myanma Naingngandaw. Šis vardas siekia dar XII a., tačiau jo etimologija menkai tyrinėta. Keli mokslininkai tvirtina, jog vardas kilęs iš sanskrito Brahmadeš (indų dievo kūrėjo Brahmos žemė).

1989 m. Mianmaro valdžia pakeitė tarptautinį oficialų anglų kalbos žodį Burma (liet. Birma) į Myanmar, kaip vėliau ir daugelį kitų, iš britų kolonijinių laikų kilusių oficialių vietovardžių bei terminų mjanmų ir anglų kalbose. Visgi oficialus valstybės pavadinimas mjanmų kalboje nepakito – ir iki tol šalis oficialiai buvo Myanma, kai tuo tarpu Bama ir dabar plačiai vartojama šnekamojoje vietinių kalboje.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Mianmaro istorija.

Nors ir būdamas Pietryčių Azijos vakariniame pakraštyje, Mianmaras atliko ryškų vaidmenį šios pasaulio dalies istorinio vystymosi kelyje. Mianmaro istorija taip pat labai susijusi su Pietų Azijos bei Kinijos ir Tibeto istorijomis. Mianmaro istorijoje į šalį buvo įsiveržę: mongolai; britai, lengvai įjungę Mianmarą į savo kolonijines valdas Indijoje; japonai II pasaulinio karo metu.

Mianmaro istorijos įvykių eiga

  • 849–1287 m. – I Mianmaro imperija (Pagano Karalystė).
    • 10441077 m. – Valdo karalius Anawrahta.
    • 1287 m. – Pagano karalystė sunaikinama mongolų.
  • 14861752 m. – II Mianmaro imperija (Tongu dinastija).
    • 15511581 m. – Valdo karalius Bayinnaung.
  • 17521885 m. – III Mianmaro imperija (Konbaung dinastija).
  • 1885 m. – III Britų ir Mianmaro karas: britai okupuoja Pagano kraštą (Aukštoji Birma). 1886 m. britų aneksuotas Mianmaras tampa Birma – Britų Indijos dalimi.
  • 1937 m. – Birma atskiriama nuo Indijos ir tampa atskira britų kolonija.
  • 19421945 m. – Dabartinio Mianmaro teritoriją okupuoja Japonija. Sugriaunami Mandalajaus karališkieji rūmai.
  • 1948 m. sausio 4 d. – Šalis, atgavusi nepriklausomybę, pasivadina Birmos Sąjunga ir tampa viena iš nedaugelio buvusių Jungtinės Karalystės kolonijų, neįstojusių į Britų Sandraugą.
  • 1962 m. – Generolas Bo Ne Winas vadovavo kariniam perversmui. Valstybė pasuko socialistiniu keliu. 1974 m. sausio 4 d. šalis oficialiai pasivadino „Birmos Sąjungos Socialistine Respublika“. Bo Ne Winas valdė 24 metus.
  • 1988 m. – Generolas Saw Maungas įvykdė karinį perversmą. Šalis vėl pervadinta į „Birmos Sąjunga“.
  • 1989 m. birželio 18 d. – Šalies oficialus pavadinimas anglų kalboje, iš „Birmos Sąjunga“, pakeistas į „Mianmaro Sąjunga“. Po to sekė dar daugelio vietovardžių ir terminų, kilusių iš britų kolonijinių laikų, pakeitimai.
  • 1992 - 2011 m. Mianmarui vadovauja generolas Tanas Šve.
  • Nuo 1997 m. birželio 23 d. Mianmaras yra Pietryčių Azijos Tautų Organizacijos narys.
  • 2006 m. kovo 26 d. – Mianmaro valdžia sostinę iš Jangono perkėlė į netoli Pjinmanos miesto pastatytą naują miestą – Neipidą.
  • 2007 m. rugpjūčio 15 d. šalyje kilo masiniai protestai. Mianmaro chunta protestus žiauriai numalšino, sumušta ir nužudyta dešimtys budistų vienuolių.
  • 2008 m. gegužės 2 d. šalį nusiaubė ciklonas Nargis nusinešdamas daugiau nei 130 tūkst. žmonių aukų.
  • 2008 m. gegužės 10 d. – po referendumo patvirtinta nauja konstitucija, šalies oficialus pavadinimas iš „Mianmaro Sąjunga“, pakeistas į „Mianmaro Sąjungos Respublika“. Pakeista šalies vėliava ir herbas.
  • 2010 m. lapkričio 7 d. surengti parlamento rinkimai. Po jų sekė politinės, ekonominės ir administracinės reformos. 2011 m. kovo 30 d. generolo Tano Šve dekretu karinė chunta buvo išformuota.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Mianmaro politinė sistema.

Po 1962 m. generolo Bo Ne Wino karinio perversmo šalis buvo valdoma karinės chuntos. Nors po 1988 m. generolo Saw Maungo perversmo Bo Ne Winas pasitraukė iš valdžios, šaliai ėmė vadovauti kita chunta. 1992 - 2011 m. šalies vadovas buvo generolas Tanas Šve. Po 2008 m. priėmus naują konstituciją, šalyje po dvidešimties metų buvo surengti parlamento rinkimai, pradėtos politinės reformos, karinė chunta buvo išformuota. Mianmarą valdžiusi karinė chunta kaltinama daugybe žmogaus teisių pažeidimų, piliečių laisvės suvaržymų bei opozicijos persekiojimu.

Pagal naująją konstituciją šalis yra prezidentinė respublika su dviejų rūmų parlamentu, kurio dalis narių yra paskirti kariuomenės, o dalis išrinkti visuotiniuose rinkimuose. Parlamentas pavadinimu Pyidaungsu Hluttaw susideda iš 224 vietų aukštųjų rūmų Amyotha Hluttaw (liet. Tautų Rūmai) ir 440 vietų žemųjų rūmų Pyithu Hluttaw (Atstovų rūmai). 168 aukštųjų rūmų nariai yra tiesiogiai renkami ir 56 deleguoti Mianmaro karinių pajėgų, tuo tarpu 330 žemųjų rūmų atstovų yra renkami, o 110 deleguoti karinių pajėgų.

Pasak tarptautinių stebėtojų 2008 m. referendume, kuriame oficialiais duomenimis naująją konstituciją palaikė 92.4% iš balsavusių 99% rinkėjų, buvo daug sukčiavimo, biuletenių klastojimo ir balsuotojų bauginimo atvejų.

2010 metų rinkimuose laimėjo kariuomenės remiama Sąjungos Vienybės ir Plėtros partija, įvairūs tarptautiniai stebėtojai suabejojo jų sąžiningumu. Rinkimuose dalyvavo tik valdžios sankcionuotos partijos ir pagrindinei opozicinei Nacionalinės Demokratijos Lygai nebuvo leista juose dalyvauti. Tačiau netrukus po rinkimų buvo paleista opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi, nuo 1989 metų didžiąją laiko dalį kalinta namų arešto sąlygomis. Po netikėtų 2011 m. reformų Nacionalinė Demokratijos Lyga sėkmingai dalyvavo pakartotiniuose rinkimuose, kur laimėjo 43 iš 45 galimų laisvų vietų parlamente.

Administracinis suskirstymas

14 Mianmaro valstijų ir provincijų

Mianmaro Sąjungos Respublika yra suskirstyta į 7 regionus (iki 2010 m. vadintus provincijomis) ir 7 valstijas. Regionuose (mjan. taing detha gying ) gyvena bamarų dauguma, o valstijos (mjan. Vaizdas:Pyinè.png : Pyine) iš esmės yra regionai, kur tam tikros etninės mažumos turi savivaldą. Provincijos ir valstijos dar suskirstytos į apygardas, administracinius rajonus ir kaimo bendruomenes.

Mianmaro regionai:

Mianmaro valstijos:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Mianmaro geografija.
Mianmaro topografinis žemėlapis

Mianmaras, kurio plotas – 678 500 km², yra didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje ir yra 40 pagal dydį valstybė pasaulyje.

Šiaurėje, prie sienos su Kinija, iškilę Hengduano Šano kalnai (Hengduan Shan). Hakabo Razis (Hkakabo Razi) – kalnas, esantis Kačinų valstijoje, yra aukščiausias Mianmaro taškas.

Per šalį eina trys kalnų grandinės: Činų kalnai (Rachinų arba Arakano kalnai; Rakhine Yoma), Bago (Pegu; Bago Yoma) kalnai, Šano kalnynas; nusitęsiančios iš šiaurės į pietus, nuo Himalajų. Kalnų grandinės dalija tris Mianmaro upių tinklus: Ajejarvadis (Iravadis), Salvinas, Sitangas, ir jų intakai. Ajejarvadis – ilgiausia Mianmaro upė (2170 km), įtekanti į Andamanų jūrą, Indijos vandenyne. Tarp kalnų grandinių plyti derlingos lygumos. Dauguma Mianmaro gyventojų susitelkę Ajejarvadžio slėnyje, įsispraudusiame tarp Rachinų kalnų ir Šano kalnyno.

Didžiuma Mianmaro teritorijos yra tarp Šiaurės ątogrąžos ir pusiaujo.

Šalyje vyrauja drėgnas musoninis tropinis klimatas.

Vidutinė temperatūra Mianmare: sausio mėn., yra nuo +25 °C žemumose, ir -10 °C kalnuose; gegužę (šilčiausias mėnuo), atitinkamai: +28 °C – +32 °C, ir +15 °C.

Vidutinis metinis Mianmaro kritulių kiekis, yra nuo 5000 mm vakarinėje pakrantėje ir Rachinų kalnų šlaituose, iki 500–1000 mm Ajejarvadžio žemumoje, ir 1000–2000 mm Šano kalnyne. Lietingas sezonas šalyje prasideda balandžio – gegužės mėnesiais, ir baigiasi spalio – lapkričio mėnesiais.

Mianmare labai įvairi augalija ir gyvūnija.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Mianmaro ekonomika.

Mianmaras stokoja pakankamos infrastruktūros. Prekės, šalį dažniausiai pasiekiančios per Mianmaro-Tailando sieną, vėliau yra plukdomos Ajejarvadžio upe. Šiuo keliu eina didelis narkotikų ir kitos kontrabandos tinklas. Geležinkeliai seni ir neapjungia visų taškų. Greitkeliai paprastai negrįsti (išskyrus didžiuosius miestus). Šaliai stinga elektros energijos ir kuro. Didelė infliacija. Beveik nėra užsienio investicijų. Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis. Mianmare daugiausia auginami ryžiai, citrusai, daržovės, kaučiukmedžiai ir tabakas.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Mianmaro demografija.
Dauguma Jangono žmonių glaudžiasi tankiai apgyvendintuose daugiabučiuose

Mianmare gyvena apie 50 mln. žmonių. Daugiau kaip 600 000 legalių imigrantų darbininkų iš Mianmaro, yra priskaičiuojama kaimyniniame Tailande, ir dar keli milijonai, greičiausiai, ten gyvena nelegaliai. Pabėgėlių iš Mianmaro stovyklos, taip pat nusitęsia, per Indijos-Mianmaro, Bangladešo-Mianmaro sienas ir Malaizijoje. Mianmare yra vienas mažiausių gyventojų tankumų visoje Pietryčių Azijoje.

Mianmaras – daugiatautė valstybė. Šalies valdžia pripažįsta 135 etnines grupes. Dauguma šalies gyventojų – bamarai, sudarantys 68 % valstybės gyventojų. 10 % Mianmaro gyventojų sudaro šanai, 7 % – kajinai (karenai). Kitos didesnės etninės grupės: činai, kačinai, kajahai (kareniai), monai, rachinai ir kinai. Anglomianmariečiai (anglobirmiečiai), kadaise sudarę labai didelę bendruomenę, šaliai atgavus nepriklausomybę, ėmė didele banga emigruoti iš Mianmaro, kur jų dabar liko tik apie 50 tūkst. Anglomianmariečių pasaulyje yra apie 2 mln., daugiausia Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Terminai: „mjanmai“ (mianmariečiai) arba „birmiečiai“, skirti apibūdinti visas Mianmare gyvenančias tautines grupes, tačiau dažnai yra sinonimiškai vartojami apibūdinti tik bamarų daugumą.

Dauguma Mianmaro žmonių praktikuoja budizmo Theravados atšaką, susimaišiusią su vietiniais tikėjimais (pvz., Natų dvasios). Pasak Mianmaro valdžios, budizmą praktikuoja 89 % šalies gyventojų, daugiausia bamarų, rachinų, šanų, monų ir kinų etninės grupės. Apie 4 % žmonių praktikuoja sunitų islamą. Kiek mažiau nei 4 % Mianmaro žmonių – krikščionys (daugiausia kačinų, činų ir kajinų etninės mažumos), iš kurių yra 4/5 protestantų baptistų, o likusieji – katalikai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Mianmaro kultūra.
Vienuolis pradedantysis, priešais Bagaya Kyaung budistų vienuolyną, esantį netoli Mandalajaus

Mianmare egzistuoja labai įvairiapusiška skirtingų kultūrų samplaika, kurioje vyrauja budistinė bamarų kultūra. Bamarų kultūra buvo smarkiai paveikta kaimyninių šalių kultūros. Tai išryškėja kalboje, tautinėje virtuvėje, muzikoje, šokiuose ir teatre.

Menai, ypatingai literatūra, buvo istoriškai paveikti Theravados budizmo. Jama Zato (Yama Zatdaw), Ramajanos perdirbinys, laikomas nacionaliniu Mianmaro epu, buvo labiausiai įtakotas indų, tajų ir monų epinės poemos versijų.

Mianmaras – pirmoji Pietryčių Azijos šalis, kurioje buvo pradėtas skelbti Budos žodis. Šiandien devyni dešimtadaliai šalies gyventojų – budistai. Budizmas daro didelį poveikį beveik visų mianmariečių gyvenimui, o daugumos kaimų ir miestelių viduryje stovi budistų šventykla. Be to, daug Mianmaro budistų tiki į miškų, kalnų ir medžių dvasias, vadinamas natais, stato joms namus ir švenčia šventes apimančias įmantrius ritualus, skirtus sutaikyti 37 natų „panteoną“. Mianmare gyvena ir šiek tiek krikščionių, musulmonų ir induistų.

Tradiciniame mianamreičių (visi Mianmaro gyventojai) kaime, kultūrinio gyvenimo centras – budistų vienuolynas. Vienuoliai yra didžiai gerbiami ir išlaikomi neįšventintų žmonių. Vienuolių įšventinimo ceremonija, vadinama Vaizdas:Shinbyu.gif (shinbyu), yra svarbiausia sąlyga, berniukui įstojusiam į vienuolyną, tapti pilnamečiu. Visi budistų šeimos berniukai, turi būti vienuoliais naujokais, iki dvidešimtųjų gyvenimo metų, kada galės tapti vienuoliais. Ceremonija gali trukti iki vienos savaitės. Tuo pat metu mergaitės turi ausies vėrimo ceremoniją, vadinamą Vaizdas:Nathwin.gif (nathwin). Mianmariečių tradicijos yra labiausiai išlikusios tuose kaimuose, kur švenčiamos visos iškilmės, iš kurių svarbiausios – „Pagodos iškilmės“. Daugelis kaimų turi savo natą sargą. Prietarai ir draudimai yra labai gajūs mianmariečių gyvenime.

Britų kolonijinis viešpatavimas į Mianmaro kultūrą įdiegė vakarietiškų elementų. Mianmaro švietimo sistema yra sumodeliuota pagal Jungtinės Karalystės. Kolonijinė architektūra labiausiai išryškėjo didžiuosiuose miestuose, ypač buvusioje sostinėje Jangone. Kai kurios Mianmaro tautinės mažumos, ypatingai kajinai šalies pietryčiuose, kačinai ir činai, apgyvendinę šiaurės vakarus, praktikuoja krikščionybę

Kalba

Mjanmų kalba (Vaizdas:MyanmaSa.png: Myanmasa) yra gimtoji bamarų, rachinų, ir kelių kitų Mianmaro tautų kalba. Tai vienintelė valstybinė Mianmaro Sąjungos kalba, kurią moka dauguma valstybės gyventojų. Tai visų šalies tautų pagrindinė susišnekėjimo kalba. Mjanmų kalba yra artimai susijusi su kinų ir tibetiečių kalbomis. Šios kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų ir puscirkuliarių, atėjusių iš monų rašmenų. Mjanmų kalbos raidynas, ir yra adaptuotas monų raštas, kuris savo ruožtu susiformavo iš pietų Indijos rašmenų, VII a. Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, priskiriami X a. Mjanmų rašmenys taip pat naudojami Pali, šventai Theravados budizmo kalbai, užrašyti. Mjanmų raštas taip pat naudojamas užrašyti ir kitoms Mianmaro kalboms: šanų, keletui kajinų ir kajahų dialektų, su specialių ženklų ir diakritų priemaišomis kiekvienai kalbai. Mjanmų kalboje giliai įsišakniję pagarbūs kreipiniai ir titulai, pasiskirstę pagal amžių.

Švietimas

Mianmaro visuomenė tradiciškai akcentuoja švietimo svarbą. Kaimuose, pasaulietiškas mokymas vyksta budistų vienuolynuose. Vidurinysis ir aukštasis išsilavinimai, įgyjami valstybinėse mokyklose.

Virtuvė

Plačiau:Mianmaro virtuvė

Tradicinę Mianmaro virtuvę labai paveikė indų, kinų ir tajų valgių tradicijos. Pagrindinis Mianmaro patiekalų produktas – ryžiai. Taip pat dažnai valgomi lakštiniai makaronai ir duona. Mianmaro virtuvėje paplitusios ir krevetės, žuvų pasta, kiauliena bei aviena. Jautiena paprastai draudžiama. Karis, toks kaip masala ar čili, yra plačiai paplitę prieskoniai. Mohinga (မုန္‌့ဟင္‌းခား) – laikoma nacionaliniu Mianmaro patiekalu. ji susideda iš šamų sultinio su avinžirnio miltais, ryžių makaronų ir žuvies garnyro. Tropiniai vaisiai dažnai patiekiami desertui. Didžiuosiuose miestuose patiekalai įvairesni. Čia dažnai gaminami šanų, indų ir kinų patiekalai.

Muzika

Plačiau:Mianmaro muzika

Tradicinė Mianmaro muzika yra melodinga, bet be darnos. Naudojami instrumentai: būgnų grupė, vadinama pat waing, gongų grupė, vadinama kyi waing, bambukinis ksilofonas, vadinamas pattala, lėkštės, pučiamieji instrumentai – obojus ir fleita, vadinami hnè, bambukinės terkšlės, ir styginiai instrumentai, paprastai sudarantys orkestrą, vadinamą saing waing. Saung gauk (mjan. Vaizdas:Saunggauk.gif ) arba Mianmaro arfa – aptakios formos styginis instrumentas, susidedantis iš šilkinių stygų ir žėručio stiklo, kuriuo dekoruotas instrumento kaklelis. Saung gauk yra labai susijusi su Mianmaro kultūra.

Nuo 1950 m. Mianmare, ypač didžiuosiuose miestuose, ėmė populiarėti vakarietiška muzika.

Kita informacija

Nuorodos

Oficialus Mianmaro valdžios tinklalapis (anglų kalba) Oficiali Mianmaro valstybės sveitainė (aglų kalba)

Oficiali turizmo Mianmare svetainė (anglų kalba)




Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA