Rimas Burokas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
[[Poezija]] plito rankraščiais. [[1992]] m. išleistas pomirtinis leidinys "39 eilėraščiai" (Vaidoto Oškinio leidykla). |
[[Poezija]] plito rankraščiais. [[1992]] m. išleistas pomirtinis leidinys "39 eilėraščiai" (Vaidoto Oškinio leidykla). |
||
* (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai. - Kitos knygos, 2008. -192 pls. |
|||
Kūriniai – grakščios muzikalios [[Elegija|elegijos]]. Dažnas muzikos ([[Franz Joseph Haydn|Haidno]], [[Ferencas Listas|Listo]]) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos. |
Kūriniai – grakščios muzikalios [[Elegija|elegijos]]. Dažnas muzikos ([[Franz Joseph Haydn|Haidno]], [[Ferencas Listas|Listo]]) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos. |
||
18:30, 5 vasario 2013 versija
Rimas Burokas (1953 m. balandžio 21 d. Alytuje – 1980 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas.[1]
Biografija
Mokėsi Alytaus ll-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gminazija). Po pašalinimo iš mokyklos gyveno Vilniuje. Persekiotas sovietinio saugumo tarnybų, kalinamas mirė Lukiškių kalėjime 27-erių. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
Poezija plito rankraščiais. 1992 m. išleistas pomirtinis leidinys "39 eilėraščiai" (Vaidoto Oškinio leidykla).
- (Ne)gyvenimo fragmentai: eilėraščiai, šviesraščiai. - Kitos knygos, 2008. -192 pls.
Kūriniai – grakščios muzikalios elegijos. Dažnas muzikos (Haidno, Listo) motyvas, tipiški eleginės nuotaikos lyrikai rudens, lietaus, nakties įvaizdžiai, pustonių (šešėlių, prieblandos, blyškumo) žaismas. Vyrauja meilės ir mirties temos.
Eilėraščių erdvė – miestas (realus Vilnius, prisiminimų Sankt Peterburgas, svajonių Paryžius), o lyrinis subjektas – poetas valkata, kurio nuotaikos neatskiriamos nuo miesto pulso. Stipriausias Rimo Buroko autoritetas – P. Verleno lyrika, kuriai būdingą muzikalumo principą poetas stengėsi realizuoti, kaip ir jo gyvenimo modelį. Benamis valkata, tačiau laisvas žmogus – toks gyvenimo stilius buvo nepriimtinas sovietinei sistemai.[2]
Šaltiniai
- ↑ Dalia Šalkauskytė. Rimas Burokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 646 psl.
- ↑ Rimo Buroko eilėraščiai (tekstai.lt)