Slovėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
n. |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
Slovėnų tauta pradėjo formuotis [[XVI a.]], kuomet slovėnų žemėse pasidėjo [[reformacija]], pastorius [[Primož Trubar]] pradėjo užrašinėti kūrinius slovėnų kalba. Toliau slovėnų tauta formavosi [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] laikais, o [[XIX a.]] susiformavo slovėnų nacionalizmas, iškelta nepriklausomos Slovėnijos idėja. XIX a. pab. – XX a. pr. daug slovėnų emigravo į JAV ir kitas Amerikos šalis. Po I-ojo pasaulinio karo dauguma slovėnų įstojo į [[Jugoslavijos karalystė|Jugoslavijos karalystę]]. Italijoje likę slovėnai buvo prievarta asimiliuojami, todėl daug jų emigravo į Vakarus arba į Jugoslaviją. Tuo tarpu [[Karintijos slovėnai]] referendume nubalsavo už pasilikimą Austrijos sudėtyje. Po II-ojo pasaulinio karo, slovėnai išliko Jugoslavijos sudėtyje, prie jos prijungta dalis Italijos slovėnų žemių ([[Triestas]] po ilgų ginčų liko Italijai). Jugoslavijoje Slovėnija buvo ekonomiškai lyderiaujanti respublika, o [[1991]] m. (po [[Dešimties dienų karas|10-ies dienų karo]]), Slovėnija tapo nepriklausoma šalimi. |
Slovėnų tauta pradėjo formuotis [[XVI a.]], kuomet slovėnų žemėse pasidėjo [[reformacija]], pastorius [[Primož Trubar]] pradėjo užrašinėti kūrinius slovėnų kalba. Toliau slovėnų tauta formavosi [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] laikais, o [[XIX a.]] susiformavo slovėnų nacionalizmas, iškelta nepriklausomos Slovėnijos idėja. XIX a. pab. – XX a. pr. daug slovėnų emigravo į JAV ir kitas Amerikos šalis. Po I-ojo pasaulinio karo dauguma slovėnų įstojo į [[Jugoslavijos karalystė|Jugoslavijos karalystę]]. Italijoje likę slovėnai buvo prievarta asimiliuojami, todėl daug jų emigravo į Vakarus arba į Jugoslaviją. Tuo tarpu [[Karintijos slovėnai]] referendume nubalsavo už pasilikimą Austrijos sudėtyje. Po II-ojo pasaulinio karo, slovėnai išliko Jugoslavijos sudėtyje, prie jos prijungta dalis Italijos slovėnų žemių ([[Triestas]] po ilgų ginčų liko Italijai). Jugoslavijoje Slovėnija buvo ekonomiškai lyderiaujanti respublika, o [[1991]] m. (po [[Dešimties dienų karas|10-ies dienų karo]]), Slovėnija tapo nepriklausoma šalimi. |
||
{{Europos Sąjungos tautos}} |
|||
[[Kategorija:Slavai]] |
[[Kategorija:Slavai]] |
||
[[Kategorija:Slovėnija]] |
[[Kategorija:Slovėnija]] |
||
14:49, 30 sausio 2013 versija
| Slovėnai | |
|---|---|
 Slovėnai tradiciniais XIX a. drabužiais
| |
| Gyventojų skaičius | ~2,5 mln. |
| Populiacija šalyse |  Slovėnija:1 800 000
|
| Kalba (-os) | slovėnų |
| Religijos | katalikai (dauguma), protestantai |
| Giminingos etninės grupės | kroatai, serbai, bosniai ir kiti pietų slavai |
Slovėnai (slovėn. Slovenci) – pietų slavų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Balkanuose, daugiausia Slovėnijoje. Kalba slovėnų kalba. Populiacija sudaro ~2,5 mln. žmonių. Slovėnai sudaro nedideles tautines mažumas, įsikūrusias aplink šiuolaikinę Slovėnijos valstybę: Vengrijoje (Vašo medė), Italijoje (Triesto, Udinės, Goricijos provincijos), Austrijoje (Karintija), Kroatijoje, Serbijoje. Slovėnų diaspora gyvena JAV, Australijoje, Argentinoje, Vokietijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, kitose Europos, Pietų Amerikos šalyse.
Slavai į regioną tarp Alpių ir Adrijos jūros atsikraustė VI a. Čia jie sudarė valstybinį darinį, kuriam vadovavo karalius Samo. Nors jam mirus, genčių sąjunga žlugo, dabartinėje Karintijoje susidarė slavų valstybė Karantanija. Dėl avarų pavojaus, VIII a. Karantanijos slavai apsikrikštijo ir sudarė sąjungą su bavarais. Dėl vengrų ir germanų invazijų, ši slavų valstybė žlugo.
Slovėnų tauta pradėjo formuotis XVI a., kuomet slovėnų žemėse pasidėjo reformacija, pastorius Primož Trubar pradėjo užrašinėti kūrinius slovėnų kalba. Toliau slovėnų tauta formavosi Austrijos-Vengrijos laikais, o XIX a. susiformavo slovėnų nacionalizmas, iškelta nepriklausomos Slovėnijos idėja. XIX a. pab. – XX a. pr. daug slovėnų emigravo į JAV ir kitas Amerikos šalis. Po I-ojo pasaulinio karo dauguma slovėnų įstojo į Jugoslavijos karalystę. Italijoje likę slovėnai buvo prievarta asimiliuojami, todėl daug jų emigravo į Vakarus arba į Jugoslaviją. Tuo tarpu Karintijos slovėnai referendume nubalsavo už pasilikimą Austrijos sudėtyje. Po II-ojo pasaulinio karo, slovėnai išliko Jugoslavijos sudėtyje, prie jos prijungta dalis Italijos slovėnų žemių (Triestas po ilgų ginčų liko Italijai). Jugoslavijoje Slovėnija buvo ekonomiškai lyderiaujanti respublika, o 1991 m. (po 10-ies dienų karo), Slovėnija tapo nepriklausoma šalimi.
| ||||||||||||||||||||||||||
