Teisėjų knyga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sr:Књига о судијама
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: eu:Epaileen Liburua
Eilutė 36: Eilutė 36:
[[es:Libro de los Jueces]]
[[es:Libro de los Jueces]]
[[et:Kohtumõistjate raamat]]
[[et:Kohtumõistjate raamat]]
[[eu:Epaileen Liburua]]
[[fa:کتاب داوران]]
[[fa:کتاب داوران]]
[[fi:Tuomarien kirja]]
[[fi:Tuomarien kirja]]

12:24, 27 sausio 2013 versija

Teisėjų knyga – septintoji Senojo Testamento knyga.

Šioje knygoje pasakojama apie Izraelio tautos didvyrius sumaišties laikotarpiu nuo izraelitų įsiveržimo į Kanaaną iki pirmųjų karalių. Aprašyta kova dėl Kanaano iki Jozuės mirties, rašoma apie teisėjus, arba vaduotojus. Izraelitai neįvykdę Dievo įsakymo išvaryti visas Kanaane gyvenusias gentis. Kai kurios jų pasiliko. Todėl izraelitai pradėję garbinti vietinius dievus. Jie tapo nevieningi ir silpni – lengvas grobis įvairiems užpuolikams. Tikėjimas nebesiejo pavienių genčių. Tačiau Teisėjų knygoje sakoma, kad nepaisant sulaužytos ištikimybės Dievui, izraelitams pakakdavo neviltyje į jį atsigręžti, ir jis juos gelbėdavęs, pasiųsdamas teisėjus, kurie išvaduodavo žydus.

Pagrindiniai knygos veikėjai – Debora ir Barakas, Gideonas ir madianiečiai, Iftachas ir jo duktė, Samsonas ir Dalila.

Jozuės knygoje aprašyti įvykiai apima mažiau nei 150 metų laikotarpį, maždaug nuo 1200 iki 1070 m. pr. m. e.

Veiksmo vieta – Kanaanas.[1]

Šaltiniai

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992.

Nuorodos