Samo valstybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

	Samo valstybė
	nebėra
	Location of Samo valstybė
Sostinė	Nenurodyta
Kalbos	slavų
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įsteigimas	623 m., 623
- Suirimas	658 m.

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

12:04, 27 sausio 2013 versija

Samo valstybė – seniausia žinoma slavų valstybė. Gyvavo 623–658 m. Moravijoje, Čekijoje, Laužicoje ir Panonijoje.

Paskutiniais VI a. dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko Avarų chanato priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo Bizantijos sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. VII a. trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo frankų pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis (karinė demokratija) ėmė kurti gentis sujungusią valstybę.

Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė Austriją, šiaurėje – Šprė upę, rytuose vidurio Oderį, o vakaruose Zalę. 629–639 m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi Dagobertu I ir dukart atrėmė jo žygius, 631 m. vyko Vogastisburgo mūšis. Po Samo mirties 658 m. valstybė iširo ir vėl sugrįžo avarų priklausomybėn.

Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I pasakojama Fredegaro kronikoje, parašytoje apie 660 m. anoniminio frankų kronikininko.

@@ Eilutė 21: / Eilutė 21: @@
 |event_start  = Įsteigimas
 |event_end    = Suirimas
-|p1           =
+|p1           = Avarų kaganatas
 |vėliava_p1      =
-|s1           =
+|s1           = Avarų kaganatas
 |vėliava_s1      =
 |image_coat   =
@@ Eilutė 53: / Eilutė 53: @@
 Paskutiniais [[VI amžius|VI a.]] dešimtmečiais slavai, gyvenę Panonijos lygumoje ir aplink, pateko [[Avarų chanatas|Avarų chanato]] priklausomybėn. Į daugybę genčių susiskaldę slavai negalėjo pasipriešinti avarams, kol tie buvo [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] sąjungininkai. Tačiau, kai avarai pradėjo išpuolius prieš Bizantiją, Bizantijos imperatoriai tapo slavų sąjungininkais. [[VII amžius|VII a.]] trečiojo dešimtmečio viduryje kilo slavų sukilimas prieš avarus, kurį inspiravo Bizantija. Tuo metu pasižymėjo [[frankai|frankų]] pirklys Samo (arba Samonas). Iš avarų išsilaisvinę slavai paskelbė jį savo valdovu. Samo iš susiskaldžiusių genčių, besiremiančių primityviomis politinės organizacijos formomis ([[karinė demokratija]]) ėmė kurti gentis sujungusią valstybę.
-Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė [[Austrija|Austriją]], šiaurėje – [[Šprė]] upę, rytuose vidurio [[Oderis|Oderį]], o vakaruose [[Zalė|Zalę]]. [[629]]–[[639]] m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi [[Dagobertas I|Dagobertu I]] ir dukart atrėmė jo žygius, [[631]] m. vyko [[Vogastisburgo mūšis]]. Po Samo mirties [[658]] m. valstybė iširo.
+Samo valstybės centras buvo Moravija, tačiau valstybės sienos 623-658 m. buvo labai išplėstos, pietuose siekė [[Austrija|Austriją]], šiaurėje – [[Šprė]] upę, rytuose vidurio [[Oderis|Oderį]], o vakaruose [[Zalė|Zalę]]. [[629]]–[[639]] m. slavų valstybė kariavo su frankų karaliumi [[Dagobertas I|Dagobertu I]] ir dukart atrėmė jo žygius, [[631]] m. vyko [[Vogastisburgo mūšis]]. Po Samo mirties [[658]] m. valstybė iširo ir vėl sugrįžo [[avarai|avarų]] priklausomybėn.
 Apie pirmosios slavų valstybės susidarymą ir jos karus su Dagobertu I pasakojama [[Fredegaras|Fredegaro]] kronikoje, parašytoje apie [[660]] m. anoniminio frankų kronikininko.