Wilhelm Conrad Röntgen: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: ku:Wilhelm Conrad Röntgen
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: ast:Wilhelm Conrad Röntgen
Eilutė 49: Eilutė 49:
[[an:Wilhelm Röntgen]]
[[an:Wilhelm Röntgen]]
[[ar:فيلهلم كونراد رونتغن]]
[[ar:فيلهلم كونراد رونتغن]]
[[ast:Wilhelm Conrad Röntgen]]
[[az:Vilhelm Rentgen]]
[[az:Vilhelm Rentgen]]
[[bar:Wilhelm Conrad Röntgen]]
[[bar:Wilhelm Conrad Röntgen]]

01:38, 26 sausio 2013 versija

Wilhelm Conrad Röntgen
Wilhelm Conrad Röntgen
Gimė 1845 m. kovo 27 d.
Lenepas (dabar Remšeido dalis), Vokietija
Mirė 1923 m. vasario 10 d.
Miunchenas, Vokietija
Pilietybė vokietis
Sritis fizika
Įstaigos Strasburgo universitetas,
Hohenhaimo universitetas,
Giessen universitetas,
Viurcburgo universitetas,
Miuncheno universitetas
Alma mater ETH Zürich,
Ciuricho universitetas
Žymūs studentai Herman March,
Abram Ioffe
Žinomas už Rentgeno spinduliai
Žymūs apdovanojimai Nobelio fizikos premija (1901)

Vilhelmas Konradas Rentgenas (vok. Wilhelm Conrad Röntgen, 1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją.

Biografija

Vilhelmas Konradas Rentgenas gimė Lenepo mieste (dabar Remšeido miesto dalis). 1868 m. baigė Ciūricho aukštąją technikos mokyklą.

18761879Strasbūro, 1879−1888Gyseno universitetų profesorius. Nuo 1888 dirbo Viurcburgo universiteto fizikos instituto direktoriumi, o nuo 1894 metų − to universiteto rektoriumi. 1900 tapo Miuncheno universiteto direktoriumi.

Žymiausi pasiekimai

1888 m. eksperimentiškai įrodė, kad judančio elektriškai poliarizuoto dielektriko sukurtas magnetinis laukas (rentgeno srovė) tapatus elektros srovės sukurtam magnetiniam laukui.

1895 m. atrado ir kruopščiai ištyrė labai trumpas elektromagnetines bangasRentgeno spindulius, numatė jų pritaikymo medicinoje ir technikoje galimybes.

Už šių spindulių atradimą ir tyrimus 1901 m. jam paskirta Nobelio premija.

Rentgeno spindulių atradimas turėjo didelį poveikį tolesnei fizikos mokslo raidai.

Labai svarbūs Rentgeno pjezoelektrinių ir piroelektrinių kristalų savybių, elektrinių ir optinių reiškinių ryšio kristaluose tyrimai. Jis labai tiksliai išmatavo įvairias fizikines konstantas.

Rentgeno atradimai buvo viena šiuolaikinės atomo teorijos ištakų. Rentgeno srovės atradimas davė pradžią H. A. Lorenco elektroninei teorijai, o rentgeno spindulių atradimas tiesiog stimuliavo radioaktyvumo atradimą.


Šablonas:Link GA