Fosforitai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: it:Fosforite |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: ru:Фосфорит |
||
Eilutė 43: | Eilutė 43: | ||
[[pl:Fosforyty]] |
[[pl:Fosforyty]] |
||
[[pt:Fosforite]] |
[[pt:Fosforite]] |
||
[[ru:Фосфорит]] |
|||
[[sk:Fosforit]] |
[[sk:Fosforit]] |
||
[[uk:Фосфорити]] |
[[uk:Фосфорити]] |
23:47, 25 sausio 2013 versija
Fosforitai [1] – tai nuosėdinė uoliena, turinti P2O5 ir tinkama tolesniam sodrinimui.
Sudėtis
Fosforitai sudaryti iš fosfatais turtingų apatitų grupės mineralų. Fosforituose daugiausia yra kalcio fosfatų, jie sudaro 15–20 %.
Fosforitai yra jūrinės ir kontinentinės kilmės. Juos taip pat sudaro ir nefosfatiniai mineralai, iš kurių pagrindiniai – glaukonitas, dolomitas, kalcitas, kvarcas, antraeiliai – piritas, hidroksidai ir kt. Esama organinės kilmės medžiagų – ichtiofaunos, moliuskų, reptilijų liekanų.
Paplitimas
Pasauliniai ištekliai 1984 m. sudarė 42,8 mlrd. t. [2] , tame tarpe 968,8 mln. t. – buvusios TSRS teritorijoje. Daugiausiai fosforitų turinčios šalys: JAV, Peru, tap pat Marokas bei kitos šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys.
Pramoniniu būdu išgaunamų fosforitų randama ir Baltijos baseine – Estijos Mardu, Leningrado srities Kingisepo telkiniuose. Čia kvarcinio smėlio su fosfatais sluoksnių storis sudaro 1–2 m. Iškasamos žaliavos yra, palyginti, „liesos“ (6–14 % P2O5), bet gerai pasiduodančios sodrinimui flotacijos būdu (28–30 % P2O5).
Panaudojimas
Pagrindinė fosforitų dalis (iki 90 %) panaudojama kaip žaliava fosforo druskų ir trąšų gamybos pramonėje, kita dalis – juodojoje ir spalvotojoje metalurgijoje, stiklo ir keramikos gamyboje.