Rusijos TFSR

Rusijos TFSR
Российская Советская Федеративная Социалистическая Республика
Rusijos TFSR vėliava	Rusijos TFSR herbas
Rusijos TFSR himnas
Gyvavimo laikotarpis	1917 m. lapkričio 7 d. – 1991 m. gruodžio 12 d.
Valstybinė kalba	rusų
Plotas	17 075 400 km²
Sostinė	Maskva
Gyventojų skaičius	apie 147 386 000
Gyventojų tankumas	8,6/km²
Valiuta	rublis
Laiko zona	UTC+3

Rusijos TFSR (piln. Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika) – didžiausia Tarybų Sąjungos respublika, gyvavusi nuo 1917 m. iki 1991 m. Nuo 1991 m. gruodžio 12 d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija.

Istorija

RTFSR buvo įkurta 1917 m. lapkričio 7 d. Jos sostine buvo Sankt Peterburgas, 1918 m. pradžioje ji perkeliama į Maskvą. 1918 m. pavasarį prasidėjo RTFSR tautų valstybingumo juridinis įforminimas; tai darė RTFSR specialusis organas − Tautybių liaudies komisariatas. RTFSR, su Vokietija 1918 m. kovo 3 d. sudariusi Bresto taiką, ėmė kurti socialistinės ekonomikos pagrindus. Leninas parengė šalies socialistinio pertvarkymo būdus ir metodus. 1918 m. liepos 10 d. Tarybų V suvažiavimas priėmė pirmąją RTFSR konstituciją. Ja buvo baigiamas tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos įtvirtinimo pirmasis laikotarpis.

Po I Pasaulinio karo RTFSR liaudies ūkis buvo sugriautas. Daugelis įmonių neveikė dėl žaliavų ir kuro stokos. Geležinkelio transportas buvo dezorganizuotas ir iš dalies sugriautas. 1921 m. pramonės produkcijos pagaminta 4,6 karto mažiau negu 1913 m., žemės ūkio − apie 2 kartus. Dėl 1921 m. nederliaus šalyje kilo badas.

Iki TSRS susikūrimo RTFSR vyriausybė faktiškai buvo bendra visų tarybinių respublikų vyriausybė, atstovavo joms užsienyje. 1922 m. gruodžio 30 d. TSRS Tarybų I suvažiavime buvo sukurta Tarybų Sąjunga, į kurią įėjo ir RTFSR. Šiaurės tautų ekonomikos ir kultūros kėlimu rūpinosi 1924 m. įsteigtas Šiaurės komitetas. 1925 m. į RTFSR sudėtį įėjo (be gubernijų) 9 autonominės respublikos ir 15 autonominių sričių. 1930 m. sudarytos Šiaurės tautelių 8 nacionalinės apygardos. 1925 m. Rusijos Tarybų XII suvažiavime buvo priimta nauja RTFSR konstitucija, suderinta su 1924 m. TSRS konstitucija. RTFSR perdavė TSRS aukščiausiųjų organų kompetencijai užsienio reikalų, geležinkelio transporto ir ryšių, karo reikalų, užsienio prekybos tvarkymą, pinigų ir kredito sistemos funkcijas.

1925−1927 m. RTFSR liaudies ūkis pasiekė prieškarinį lygį. Per 1929−1932 metus pradėjo veikti apie 1100 didelių pramoninių įmonių. Iki 1930 m. pabaigos buvo likviduotas nedarbas. 1929 m. prasidėjo masinė kolektyvizacija. Per 1933−1937 metus buvo užbaigta visų liaudies ūkio šakų techninė rekonstrukcija, pradėjo veikti 2900 naujų didelių pramonės įmonių.

Buvo plečiamas ir stiprinamas RTFSR nacionalinis valstybingumas. 1924−1929 m. vietoj gubernijų, sričių ir apskričių buvo sudaryta sritys, kraštai ir rajonai. 1931 m. pradžioje RTFSR buvo 14 kraštų ir sričių, 11 autonominių respublikų, 14 autonominių sričių, 2085 rajonai.

Pirmaisiais II Pasaulinio karo metais vokiečiai veržėsi į RTFSR gilumą; iki 1941 m. rudens jie pradėjo Leningrado blokadą, priartėjo prie Maskvos, Rostovo prie Dono. Okupuotoje teritorijoje prasidėjo masinis partizaninis judėjimas. Didžiausi mūšiai vyko RTFSR teritorijoje. Per karą RTFSR pramonė gamino 80 % visos TSRS pramonės produkcijos. Kareiviai ir karininkai iš RTFSR sudarė TSRS ginkluotųjų pajėgų didesniąją dalį. Pagal taikos sutartį su Suomija (1944 m.) prie RTFSR buvo prijungta Pečengos sritis, Krymo konferencijos nutarimu − Pietų Sachalinas ir Kurilų salos, Potsdamo konferencijos (1945 m.) nutarimu − Kaliningrado sritis.

Iki 1950 m. pabaigos buvo atkurta karo sugriauta RTFSR pramonė; jos lygis 75 % viršijo prieškarinį. Buvo pastatyta ir atstatyta 3700 didelių pramonės įmonių. Pirmiausia buvo atstatoma 15 seniausių rusų miestų. 1951−1955 m. pradėjo veikti apie 1900 naujų didelių pramonės įmonių. 1954 m., pažymint Ukrainos susijungimo su Rusija 300 metines, RTFSR Ukrainai perdavė Krymą.

Bratsko hidroelektrinė

XX a. 7 dešimtmečio antroje pusėje – 8 dešimtmečio pirmoje pusėje prie Volgos, Kamos, Obės, Jenisejaus, Angaros, Irtyšiaus buvo pastatytos didžiausios hidroelektrinės. Tiumenės srityje pradėta gauti pramoninę naftą. Prie Volgos pastatyta didelė Toljačio automobilių gamykla, nutiesta Baikalo−Amūro geležinkelio magistralė.

RTFSR gamino beveik visų rūšių TSRS pramonės produkciją. Juodosios metalurgijos svarbiausios įmonės buvo sutelktos Urale (Čeliabinske, Magnitogorske, Nižnij Tagile), Centriniame rajone (Lipecke, Tuloje), Vakarų Sibire (prie Novokuznecko). Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonėje dirbo daugiau darbininkų, negu kitose šakose. Sunkiosios mašinos buvo gaminamos Elektrostalėje, Irkutske, Orske, motorvežiai − Kolomnoje, elektrovežiai − Novočerkaske, vagonai − Brianske, Mytiščiuose.

Geografija

RTFSR buvo didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių TSRS sąjunginė respublika. RTFSR priėjo prie Atlanto, Arkties ir Ramiojo vandenynų. Šiaurės vakaruose ji ribojosi su Norvegija ir Suomija, pietryčiuose − su Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja, taip pat su sąjunginėmis respublikomis: vakaruose su Estijos TSR, Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, pietvakariuose − su Ukrainos TSR, pietuose − su Gruzijos TSR, Azerbaidžano TSR, Kazachijos TSR; su kita RTFSR teritorija nesusisiekianti Kaliningrado sritis ribojosi su Lietuvos TSR ir Lenkija.

RTFSR buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 5 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų, 1813 rajonų; RTFSR buvo 1007 miestai ir 2066 miesto tipo gyvenvietės.

Verchojansko kalnagūbris

Lygumos užėmė apie 70 % RTFSR ploto. Didžiausios jų Rytų Europos lygumos dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta Vakarų Sibiro lyguma. Lenos vidurupio baseine − Centrinė Jakutijos lyguma, azijinės dalies šiaurėje − Šiaurės Sibiro, Janos−Indigirkos, Kolymos žemumos. Tarp Jenisejaus ir Lenos − Vidurio Sibiro plokščiakalnis, kurio dažniausias aukštis 200–700 m. Kalnų daugiausia RTFSR pietuose: europinės dalies − Didžiojo Kaukazo šiauriniai šlaitai (pasienyje Elbruso kalnas, 5642 m), azijinės dalies (iš vakarų į rytus) − Altajus (Beluchos kalnas, 4506 m), Vakarų ir Rytų Sajanai (iki 3491 m aukščio), Pabaikalės kalnai (iki 2840 m), Stano kalnynas (iki 3000 m). Šiaurės rytų Sibire yra Verchojansko kalnagūbris, Čerskio kalnagūbris (Pergalės kalnas, 3147 m), Kolymos kalnynas; Tolimuosiuose Rytuose − vidutinio aukščio Čiukčių ir Koriakų kalnynai, Džugdžūro, Burėjos, Sichote Alinio kalnai; išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės − Kamčiatkos pusiasalio kalnai (Kliučių vulkanas, 4750 m).

Politinė sistema

Aukščiausias RTFSR valstybinės valdžios organas buvo RTFSR Aukščiausioji Taryba, 1 rūmų, susidėjusių iš 975 deputatų, rinktų 5 metams rinkimų apygardose su lygiu gyventojų skaičiumi. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausią valdžią vykdė RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Aukščiausioji Taryba leido įstatymus, sudarinėjo RTFSR vyriausybę − RTFSR Ministrų Tarybą. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas šaukdavo Aukščiausiosios Tarybos sesijas, aiškindavo RTFSR įstatymus, ratifikuodavo ir denonsuodavo sutartis su kitomis valstybėmis, teikdavo malonę piliečiams, nuteistiems RTFSR teismo organų, rūpindavosi, kad RTFSR Ministrų Tarybos, autonominių respublikų ministrų tarybų sprendimai ir potvarkiai atitiktų įstatymus. RTFSR Ministrų Taryba buvo aukščiausias vykdomasis ir tvarkomasis RTFSR valstybinės valdžios organas, atsakingas ir atskaitingas RTFSR Aukščiausiajai Tarybai, sprendęs visus RTFSR kompetencijos valstybės valdymo klausimus. Vietos valdžios organai buvo kraštų, sričių, autonominių sričių, autonominių apygardų, rajonų, miestų, miesto tipo gyvenviečių, kaimų liaudies deputatų tarybos, rinktos atitinkamų administracinių teritorinių vienetų gyventojų 2,5 metų. Teismų sistemą sudarė RTFSR Aukščiausiasis Teismas, rintas RTFSR Aukščiausiosios Tarybos 5 metams (susidėjęs iš 2 teisminių kolegijų, plenumo ir prezidiumo), autonominių respublikų aukščiausieji teismai, kraštų, sričių, autonominių sričių, miestų teismai, autonominių apygardų teismai, rajonų ir miestų rajonų liaudies teismai. RTFSR, jos autonominių respublikų, kraštų, sričių, autonominių sričių prokurorus 5 metams skirdavo TSRS generalinis prokuroras.

Šaltiniai

• Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (9 tomas, 539 psl.)

Nuorodos

• RTFSR valdžios aparatas 1917–1991 m. (rusų k.)

Tarybų Sąjungos Respublikos