Huemulo projektas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S fix ctg
Konsultantas (aptarimas | indėlis)
gramatikos taisymas
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Huemulo projektas''' (isp. ''Proyecto Huemul'') - slaptas projektas, vykdytas austrų mokslininko [[Ronald Richter]] ir remtas [[Argentina|Argentinos]] vyriausybės vadovaujamos [[Chuanas Peronas|Chuano Perono]]. [[1948]] m. Richteris įtikino Peroną, kad jis galįs atlikti [[branduolinė sintezė|branduolinę sintezę]], iš [[litis|ličio]]-[[deuteris|deuterio]] reakcijos, ko dar nepavyko atlikti nė vienai šaliai. Atlikus reakciją, būtų galima gaminti pigią elektros energiją. Šiam projektui reikėjo itin aukštos temperatūros ir išskirtinių fizikinių sąlygų. Huemulo projektui skirta 12 mlrd. $. [[antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu vokiečių mokslininkai Walther Gerlach ir Kurt Diebner atliko daug ekspermentų su deuteriu. Jais remdamasis Richteris pradėjo darbus. [[1949]] m. Huemulo saloje ([[Nauel Uapi]]o ežere) esančioje labaratorijoje pradėti laboratoriniai darbai. [[1951]] m. [[kovo 24]] d. Richteris informavo Peroną, kad ekspermentai buvo sėkmingi. Tačiau Richterio lydinys nebuvo vykęs. Jis vykdydamas sintezę neatsižvelgė į kai kuriuos faktorius ir įvėlė klaidų. [[1948]] m. Argentinos ekonomika buvo aukštame lygyje ir galėjo leisti pinigus šiam brangiam projektui. [[1955]] m. rugsėjį nuvertus Peroną naujoji valdžia nutraukė šį brangų projektą. Nors šis projektas ir nebuvo plataus masto ar itin sėkmingas, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai šalis vykdė atominius bandymus taikiais tikslais. Ir dabar išlikę labaratorijos griūvėsiai [[Huemulo sala|Huemulo saloje]], o gretimame [[Bariločė]]s mieste ir dabar vykdomi branduoliniai tyrimai.
'''Huemulo projektas''' (isp. ''Proyecto Huemul'') - slaptas projektas, vykdytas austrų mokslininko [[Ronald Richter]] ir remtas [[Argentina|Argentinos]] vyriausybės, vadovaujamos [[Chuanas Peronas|Chuano Perono]]. [[1948]] m. Richteris įtikino Peroną, kad jis galįs atlikti [[branduolinė sintezė|branduolinę sintezę]] iš [[litis|ličio]]-[[deuteris|deuterio]] reakcijos, ko dar nepavyko atlikti nė vienai šaliai. Atlikus reakciją, būtų galima gaminti pigią elektros energiją. Šiam projektui reikėjo itin aukštos temperatūros ir išskirtinių fizinių sąlygų. Huemulo projektui skirta 12 mlrd. $. [[antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu vokiečių mokslininkai Walther Gerlach ir Kurt Diebner atliko daug eksperimentų su deuteriu. Jais remdamasis Richteris pradėjo darbus. [[1949]] m. Huemulo saloje ([[Nauel Uapi]]o ežere) esančioje labaratorijoje pradėti laboratoriniai darbai. [[1951]] m. [[kovo 24]] d. Richteris informavo Peroną, kad eksperimentai buvo sėkmingi. Tačiau Richterio lydinys nebuvo vykęs. Jis, vykdydamas sintezę, neatsižvelgė į kai kuriuos faktorius ir įvėlė klaidų. [[1948]] m. Argentinos ekonomika klestėjo, todėl šalis galėjo leisti pinigus šiam brangiam projektui. [[1955]] m. rugsėjį, nuvertus Peroną, naujoji valdžia projektą nutraukė.
Nors šis projektas ir nebuvo plataus masto ar itin sėkmingas, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai valstybė vykdė atominius bandymus taikiais tikslais. Ir dabar išlikę labaratorijos griuvėsiai [[Huemulo sala|Huemulo saloje]], o gretimame [[Bariločė]]s mieste ir dabar vykdomi branduoliniai tyrimai.


[[category:Argentinos mokslas ir technologijos]]
[[category:Argentinos mokslas ir technologijos]]

15:10, 4 lapkričio 2006 versija

Huemulo projektas (isp. Proyecto Huemul) - slaptas projektas, vykdytas austrų mokslininko Ronald Richter ir remtas Argentinos vyriausybės, vadovaujamos Chuano Perono. 1948 m. Richteris įtikino Peroną, kad jis galįs atlikti branduolinę sintezęličio-deuterio reakcijos, ko dar nepavyko atlikti nė vienai šaliai. Atlikus reakciją, būtų galima gaminti pigią elektros energiją. Šiam projektui reikėjo itin aukštos temperatūros ir išskirtinių fizinių sąlygų. Huemulo projektui skirta 12 mlrd. $. II pasaulinio karo metu vokiečių mokslininkai Walther Gerlach ir Kurt Diebner atliko daug eksperimentų su deuteriu. Jais remdamasis Richteris pradėjo darbus. 1949 m. Huemulo saloje (Nauel Uapio ežere) esančioje labaratorijoje pradėti laboratoriniai darbai. 1951 m. kovo 24 d. Richteris informavo Peroną, kad eksperimentai buvo sėkmingi. Tačiau Richterio lydinys nebuvo vykęs. Jis, vykdydamas sintezę, neatsižvelgė į kai kuriuos faktorius ir įvėlė klaidų. 1948 m. Argentinos ekonomika klestėjo, todėl šalis galėjo leisti pinigus šiam brangiam projektui. 1955 m. rugsėjį, nuvertus Peroną, naujoji valdžia projektą nutraukė.

Nors šis projektas ir nebuvo plataus masto ar itin sėkmingas, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai valstybė vykdė atominius bandymus taikiais tikslais. Ir dabar išlikę labaratorijos griuvėsiai Huemulo saloje, o gretimame Bariločės mieste ir dabar vykdomi branduoliniai tyrimai.