Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: my:သံလိုက် |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: ka:მაგნიტი |
||
Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
[[ja:磁石]] |
[[ja:磁石]] |
||
[[jv:Magnèt]] |
[[jv:Magnèt]] |
||
[[ka:მაგნიტი]] |
|||
[[kk:Магнит]] |
[[kk:Магнит]] |
||
[[kn:ಅಯಸ್ಕಾಂತ]] |
[[kn:ಅಯಸ್ಕಾಂತ]] |
03:24, 23 sausio 2013 versija
Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.
Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.
Įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia. Magnetai yra:strypinis, pasaginis, žiedinis ir apvalusis.