Magnetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: my:သံလိုက်
KamikazeBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: ka:მაგნიტი
Eilutė 51: Eilutė 51:
[[ja:磁石]]
[[ja:磁石]]
[[jv:Magnèt]]
[[jv:Magnèt]]
[[ka:მაგნიტი]]
[[kk:Магнит]]
[[kk:Магнит]]
[[kn:ಅಯಸ್ಕಾಂತ]]
[[kn:ಅಯಸ್ಕಾಂತ]]

03:24, 23 sausio 2013 versija

Strypelio pavidalo magneto lauko linijos
Strypelio formos magnetas

Nuolatiniais magnetais arba magnetais vadinami ilgai neišsimagnetinantys kūnai. Tokių savybių turi magnetinės medžiagos – feromagnetikai. Tai, geležis, nikelis, kobaltas. Dėl elektronų sąveikos juose atsiranda skirtingai įmagnetintos sritys (domenai). Magnetiniame lauke jų įsimagnetinimas suvienodėja (kryptis pasidaro maždaug vienoda), ir visas medžiagos gabalas tampa nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai būna įvairių formų: strypiniai, pasagiškieji ir t. t.

Nuolatinis magnetas, kaip ir ritė, kuria teka elektros srovė, turi du polius: šiaurinį ir pietinį. Paprasčiausias nuolatinis magnetas yra jau žinoma magnetinė rodyklė.

Įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienavardžiai stumia. Magnetai yra:strypinis, pasaginis, žiedinis ir apvalusis.