Tarptautinė kosminė stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Wejdas (aptarimas | indėlis)
S Wejdas pervadino puslapį iš Tarptautinė Kosminė Stotis į Tarptautinė kosminė stotis, vietoje buvusio nukreipimo: Didžiąja rašoma tik pirmoji pavadinimo raidė.
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 54: Eilutė 54:


== Įdomybės ==
== Įdomybės ==
* TKS jau aplankė septyni kosmoso turistai. Kiekvienas jų už skrydžius sumokėjo po maždaug 25 milijonus JAV dolerių.
* TKS jau aplankė 8 [[Kosminis turizmas|kosmoso turistai]]. Kiekvienas jų už skrydžius sumokėjo po maždaug 25 milijonus JAV dolerių.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

21:16, 20 sausio 2013 versija

Tarptautinė Kosminė Stotis
TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“.
Stoties statistika
Masė303 663 kg
(2009 m. spalio 6 d.)
Ilgis73 m
nuo „Destiny“ iki „Zvezda“
(2009 m. kovas)
Plotis108,5 m
saulės baterijų plotis
(2009 m. kovas)
Aukštis27,4 m
(2007 m. vasario 22 d.)
Gyvenamas tūris358 m³
Atmosferos slėgis101,3 kPa
Perigėjus341 km
(2009 m. rugsėjo 15 d.)
Apogėjus353 km
(2009 m. rugsėjo 15 d.)
Orbitos inklinacija51,6419 laipsnio
(2009 m. rugsėjo 15 d.)
Vidutinis greitis27743,8 km/h
(7706,6 m/s)
Orbitos periodas91,62 minutės
Apsisukimų per dieną15,71739808
(2008 m. vasario 15 d.)
Dienos orbitoje3994
(2009 m. spalio 27 d.)
Apgyvendinta dienų3283
(2009 m. spalio 27 d.)
Apsisukimų skaičius62905 apsisukimai
(2009 m. spalio 27 d.)
Nukeliautas atstumas~2,6 * 109 km
2009 m. spalis dienos statistika (nebent nurodyta kitaip).
Konfigūracija
Kosminė stotis po STS-119 misijos.
Kosminė stotis po STS-119 misijos.

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS) – tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių (ESA).

Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. Šiuo metu komplekse gyvena 17-toji ekspedicija, sudaryta iš trijų žmonių. TKS aptarnauja rusiški „Sojuz“ ir „Progress“, europietiški „ATV“ bei amerikietiški „Space Shuttle“ aparatai.

TKS statybas planuojama baigti 2010 m.

Istorija

Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, Rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.

Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „Proton“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos STS-88 krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.

Konstrukcija

Šiuo metu TKS sudaro septyni pagrindiniai gyvenimui ir mokslui skirti moduliai: du Rusiški „Zarya“ ir „Zvezda“, trys amerikietiški „Destiny“, „Unity“ ir „Harmony“, vienas Europos kosmoso agentūros valdomas „Columbus“ modulis ir Japonijos kosmoso agentūros sukurtas modelis „Kibo“. Stotį taip pat sudaro moduliai „Quest“ ir „Pirs“, leidžiantys astronautams išeiti į atvirą kosmosą, ir įvairūs santvaros bei saulės baterijų moduliai.

Planuojama, kad 2010 m. pabaigus TKS statybas, jos gyvenamas tūris sieks maždaug 1000 m³, masė – apie 400 tonų, gaminamos energijos kiekis – 100 kW, santvaros ilgis – 108,4 m, modulių ilgis – 74 m. Stotyje galės gyventi šešių žmonių įgula.

Matomumas

Dėl savo dydžio TKS yra puikiai matoma plika akimi. Matymo galimybės pateikiamos specialiame NASA tinklalapyje bei Heavens-Above.com.

Įdomybės

  • TKS jau aplankė 8 kosmoso turistai. Kiekvienas jų už skrydžius sumokėjo po maždaug 25 milijonus JAV dolerių.

Nuorodos

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA