Prakaitavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:31, 20 sausio 2013 versija

Prakaitavimas – tai procesas, kurio metu skysčiai pašalinami per prakaito liaukas, esančias mūsų odoje. Prakaitas yra atsakas į šilumą, intensyvų fizinį krūvį ar emocinį stresą. Jis atsiranda milijonuose prakaito liaukų, esančių beveik viso kūno odos paviršiuje.

Prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, skirta reguliuoti savo vidaus temperatūrą. Kai prakaitas išsiskiria ant odos, jis pašalina šilumos perteklių ir suteikia organizmui aušinimo poveikį. Prakaitavimas taip pat pašalina iš organizmo nedidelį kiekį atliekų.

Prakaitą sudaro nuo 55 iki 60 procentų skysčių, dažniausiai vandens. Prakaito sudėtyje taip pat yra natrio chlorido (druskos) ir šiek tiek kitų medžiagų - kalio, kalcio, pieno rūgšties ir fosforo. Kai šių medžiagų yra skystyje jie vadinami elektrolitais ir padeda reguliuoti skysčių balansą organizme. Prakaite taip pat galima rasti nedidelį kiekį tokių atliekų produktų, kaip amoniakas ir karbamidas. Prakaito liaukos yra ilgi, tuščiaviduriai vamzdeliai, kurių milijonai yra visame kūno paviršiuje. Išoriniai lyties organai, lūpos ir išorinis ausies paviršius – vienintelės sritys, neturinčios prakaito liaukų. Prakaito liaukų raizginiai yra išsidėstę antrajame odos lygyje. Liaukų pagamintas prakaitas yra nešamas į odos paviršių mažais latakėliais, kurie užsibaigia odos poromis.

Yra dviejų tipų prakaitą gaminančios liaukos:

Ekrininės liaukos. Šios liaukos yra visoje odoje, o didžiausia koncentracija delnuose ir pėdose. Ekrininės liaukos atsiveria tiesiai į odos poras. Šios liaukos yra aktyvios visą žmogaus gyvenimą ir gamina prakaitą, kai karšta, susijaudinus ir t. t. Ekrininių liaukų yra gausiausiai.

Apokrininės liaukos. Šios prakaito liaukos tampa aktyvios, kai asmuo pasiekia brendimo laikotarpį. Apokrininės liaukos atsiveria į plaukų folikulus. Jų randama srityse, kuriose yra daug plaukų folikulų – pažastyse, genitalijų srityje, ant galvos odos ir aplink spenelius. Prakaitas, gaminamas šių liaukų yra susimaišęs su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais, todėl jis būna tirštas.

Prakaitas pats savaime neturi kvapo. Kai jis pasiekia odos paviršių, sąveikauja su ant kūno esančiomis bakterijomis, kurios gali sukelti nemalonų kvapą. Daugelis žmonių naudoja dezodorantus ar antiperspirantus, kuriais sukuriama kaukė, padedanti sumažinti prakaito kvapą.

Prakaitavimas yra svarbi organizmo funkcija ir pas kiekvieną žmogų jis skirtingas. Prakaitavimo gausumas yra tiesiogiai veikiamas prakaito liaukų kiekio. Nors moterys turi daugiau prakaito liaukų, tačiau pas vyrus jos yra gerokai aktyvesnės. Tam tikri veiksniai (pvz., paveldimumas, maisto produktai, vaistai, medicininės sąlygos) taip pat gali paveikti kiek asmuo prakaituoja. Kartais šie veiksniai gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą (hiperhidrozę) arba atvirkščiai – prakaito nebuvimą (anhidrozę).

Nors hiperhidrozė kelia nepatogumų, dėl to nevertėtų pernelyg susirūpinti. Pernelyg gausus prakaitavimas yra gana paplitęs reiškinys. Jį gali sukelti ir karšti, alkoholiniai gėrimai bei aštrus maistas. Kai kurie maisto produktai gali netgi paveikti prakaito kvapą. Prakaitavimas taip pat susijęs su pakilusia kūno temperatūra. Jei asmuo staiga pradeda prakaitaituoti daugiau nei paprastai, arba jei prakaitavimą lydi karščiavimas, svorio mažėjimas, krūtinės skausmas, dusulys ar greitas širdies plakimas, pacientas turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais hiperhidrozė gali būti ligos ženklas. Ji taip pat gali atsirasti vykstant normaliems žmogaus gyvenimo ciklams – pavyzdžiui, menopauzei.

Žmonės taip pat turėtų susisiekti su savo gydytoju, kai pastebi pasikeitusį savo kūno kvapą (pvz., vaisių, amoniako ir pan.) Tai gali signalizuoti apie pakitusią sveikatos būklę.

Odos paviršiuje esančios prakaito liaukos svarbios organizmo termoreguliacijai. Jos funkcionuoja ne visos iš karto. Kai karšta, pirmiausia prakaituoti ima kakta, veidas, po to – likusios kūno dalys, o vėliausiai – delnai ir padai.

Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai. Prakaitavimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema.

@@ Eilutė 26: / Eilutė 26: @@
 Nedirbdamas žmogus per parą vėsioje aplinkoje išprakaituoja iki 500 ml prakaito. Nervinės įtampos sąlygomis pirmiausia ima prakaituoti delnai ir padai. Prakaitavimą reguliuoja [[simpatinė nervų sistema|simpatinė]] ir [[parasimpatinė nervų sistema|parasimpatinė]] nervų sistema.
 {{Commons|Category:Perspiration|no=T}}
-''Pėdų prakaitavimas:''
-Kodėl pėdos prakaituoja?
-Taigi, kodėl taip yra ir mūsų kojos skleidžia kvapą? Visa tai yra dėl bakterijų, kurios susidaro atsiradus prakaitui. Prakaitas yra labai gera terpė bakterijoms daugintis, todėl mums, aktyviai judant, mūsų organizmas natūraliai išskiria prakaitą, kuriame iškarto vystosi naujos bakterijos, kurios ir skleidžia tą nemalonų kvapą. Kvapas atsiranda todėl, nes organizmui šalinant iš savęs organines rūgštis (blogasias medžiagas), jos skleidžia stiprų ir aštrų kvapą, kuris ir sąlygoja kojų prakaitavimą. Didžiajai daliai žmonių smirdančios kojos – kasdienybės dalis. Kaikurie į tai žiūri rimtai, kaikurie tiesiog ignoruoja šią problemą ir leidžia jai veistis. Taip pat yra galimybė, kad jei jūsų kojų kvapas nemalonus, galbūt užsikrėtėte kojų grybeliu. Tinkamą kojų nuo prakaitavimo gydymą užtikrina arba specialistai, gydytojai, arba tinkamos priežiūros priemonės. Čia bus aprašyti keli pagrindiniai būdai, kaip sustabdyti kojų prakaitavimą, kaip jį gydyti ir kokias priežiūros priemones naudoti.
-Pirmiausia, kaip sako gydytojai, norėdami pilnai išgydyti savo kojas, turite kasdien plauti savo kojas antibakteriniu muilu, o po plovimo, labai svarbu leisti kojoms visiškai išdžiūti.
-Negalima dėvėti sintetinių kojinių, bet geriau pora kojinių, pagamintų su absorbuojančia medžiaga, pavyzdžiui, medvilnė.
-reguliariai tepti savo pėdas su pasta nuo prakaitavimo ir bertis pėdų miltelius į batus.
-Esant galimybei, reikėtų nedevėti tų pačių batų dvi dienas iš eilės.
-Leisti kojoms atsipalaiduoti ir pavaikščioti be kojinių. Tai atpalaiduos jūsų pėdų nervinius mazgelius.
-Nusiplauti kojas su žalia arbata, po sunkios darbo dienos. Nusiplovus leisti nudžiūti sava eiga. Žaliosios arbatos sudėtyje yra nemalonų kvapą šalinančių medžiagų.
-Į šiltą vonelę vandens pridėkite keletą šaukštų acto ir įberkite sodos.
-Ridikėlių sultimis ištrinkite savo kojas. Būdamas natūralių dezodorantų, šios sultys puikiai kovos su nemaloniu kojų kvapu.
-Parafino gydymas yra dar gera idėja kovoti su kūno ir kojų kvapą. Taikant šį metodą, profesiškai, vaškai yra išlydomi kojų apačioje
-Nevartokite cukraus ir alkoholio. Rezultatas jau turėtų būti po pirmos savaitės. Tiek cukrus, tiek alkoholis slopina mūsų kūno nervinius mazgelius ir leidžia daugintis bakterinėms medžiagomis.
-Pirkti ir naudoti Teimurova pastą. Tai yra speciali pasta – kremas, kuri efektyviai pašalina nemalonų kojų kvapą ilgam laikui.
-Valgykyte daugiau petražolių ir kalendros. Tai puikūs natūralūs ingredientai, padedantys kūnui kovoti su nemalonių kojų ir pėdų kvapu.
-Išbandykite cinko papildus. Tai yra puiki idėja kovojant su smirdančiais batais. Taip pat tai teigiamai atsilieps jūsų organizmo imuninei sistemai.
-Stenkitės nešioti atvirą avalynę, geriausia, jei tai yra odinė, verstos odos arba nubuko. Natūrali oda leidžia kvepuoti pėdoms ir tuo pačiu sumažina nemalonaus kvapo išsiskyrimą. Taip pat galima įsidėti į batus natūralios odos įklotes.
-Nebūtina mokėti privačiam gydytojui tūkstančius už paprastą konsultaciją dėl jūsų kojų. Visada verta išmėginti natūralius būdus, kaip galima sustabdyti ir pilnai pašalinti nemalonų kojų kvapą ar per daug intensyvų prakaitavimą. Verta bandyti naudoti naminius būdus, kaip išvengti nemalonaus kojų kvapo, o daugeliu atveju tinka ir jau aukščiau paminėtosios priemonės. Didžiausio efektyvumo šią dieną sulaukia kremas [http://Neprakaituok.info Teimurova pasta].
 [[Kategorija:Šalinimas]]