Karintijos marka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: en:March of Carinthia Šalinama: de:Karantanien (strongly connected to lt:Karantanija) Keičiama: ca:Marca de Carintiaca:Marca de Caríntia
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 50: Eilutė 50:
|atstovas2 =
|atstovas2 =
}}
}}
'''Karintijos marka''' – pasienio regionas ([[marka]]) pietrytinėje [[Rytų Frankija|Rytų Frankijos]] dalyje, o vėliau [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] 889-976 m. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė [[Austrija]] ir [[Slovėnija]].
'''Karintijos marka''' – pasienio regionas ([[marka]]) pietrytinėje [[Rytų Frankija|Rytų Frankijos]] dalyje, o vėliau [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] 889–976 m. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė [[Austrija]] ir [[Slovėnija]].


Iki 889 m. būsimosios markos taritorijos priklausė [[Karantanija]]i, kuri buvo pavaldi [[Bavarijos kunigaikštystė|Bavarijai]], kuri savo ruožtu buvo pavaldi [[Rytų Frankų karalystė|Rytų Frankų karalystei]]. Jos paskutinis kunigaikštis buvo [[Arnulfas Karintietis]], [[Karolingai|Karolingo]] [[Karlomanas (Bavarija)|Karlomano]] neteisėtas sūnus.
Iki 889 m. būsimosios markos teritorijos priklausė [[Karantanija]]i, kuri buvo pavaldi [[Bavarijos kunigaikštystė|Bavarijai]], kuri savo ruožtu buvo pavaldi [[Rytų Frankų karalystė|Rytų Frankų karalystei]]. Jos paskutinis kunigaikštis buvo [[Arnulfas Karintietis]], [[Karolingai|Karolingo]] [[Karlomanas (Bavarija)|Karlomano]] neteisėtas sūnus.


887 m. ėmęs valdyti visą karalystę, Arnulfas sudalino pietrytines teritorijas į kelias atskiras markas. Kitos tuo metu sukurtos markos buvo [[Austrijos marka]], [[Krainos marka]] ir [[Istrijos marka]]. Karintijos marka buvo nuolat puldinėjama barbarų [[madjarai|madjarų]], kurie nusiaubė jos teritorijas. Didžiausios markos gyvenvietės buvo [[Fryzachas]] ir [[Filachas]]. 952 m. marka, kartu su Kraina, Istrija ir [[Friuli marka|Friuli]] priskirtos Bavarijos kunigaikštystei. Joje viešpatavo [[Luitpoldingai|Luitpoldingų]] giminės markgrafai.
887 m. ėmęs valdyti visą karalystę, Arnulfas sudalino pietrytines teritorijas į kelias atskiras markas. Kitos tuo metu sukurtos markos buvo [[Austrijos marka]], [[Krainos marka]] ir [[Istrijos marka]]. Karintijos marka buvo nuolat puldinėjama barbarų [[madjarai|madjarų]], kurie nusiaubė jos teritorijas. Didžiausios markos gyvenvietės buvo [[Fryzachas]] ir [[Filachas]]. 952 m. marka, kartu su Kraina, Istrija ir [[Friuli marka|Friuli]] priskirtos Bavarijos kunigaikštystei. Joje viešpatavo [[Luitpoldingai|Luitpoldingų]] giminės markgrafai.


976 m. [[Imperatorius Otonas II]] nusprendė sukurti savo imperijoje šeštąją kunigaikštystę. Dėl to jis pakėlė Karintijos marką į [[Karintijos kunigaikštystė|kunigaikštystę]], ir į ją sujungė pietrytines markas.
976 m. [[Imperatorius Otonas II]] nusprendė sukurti savo imperijoje šeštąją kunigaikštystę. Dėl to jis pakėlė Karintijos marką į [[Karintijos kunigaikštystė|kunigaikštystę]], ir į ją sujungė pietrytines markas.
[[Kategorija:Austrijos istorija]]
[[Kategorija:Austrijos istorija]]
[[Kategorija:Slovėnijos istorija]]
[[Kategorija:Slovėnijos istorija]]

22:57, 19 sausio 2013 versija

Karintijos marka
Rytų Frankų karalystės marka

889 – 976
Location of
Location of
Marka Šventosios Romos imperijos pietryčiuose
Sostinė Fryzachas
Kalbos lotynų
Valdymo forma monarchija
Era viduramžiai
 - Įkurta 889 m., 889
 - Tapo kunigaikštyste 976 m.

Karintijos marka – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Rytų Frankijos dalyje, o vėliau Šventojoje Romos imperijoje 889–976 m. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė Austrija ir Slovėnija.

Iki 889 m. būsimosios markos teritorijos priklausė Karantanijai, kuri buvo pavaldi Bavarijai, kuri savo ruožtu buvo pavaldi Rytų Frankų karalystei. Jos paskutinis kunigaikštis buvo Arnulfas Karintietis, Karolingo Karlomano neteisėtas sūnus.

887 m. ėmęs valdyti visą karalystę, Arnulfas sudalino pietrytines teritorijas į kelias atskiras markas. Kitos tuo metu sukurtos markos buvo Austrijos marka, Krainos marka ir Istrijos marka. Karintijos marka buvo nuolat puldinėjama barbarų madjarų, kurie nusiaubė jos teritorijas. Didžiausios markos gyvenvietės buvo Fryzachas ir Filachas. 952 m. marka, kartu su Kraina, Istrija ir Friuli priskirtos Bavarijos kunigaikštystei. Joje viešpatavo Luitpoldingų giminės markgrafai.

976 m. Imperatorius Otonas II nusprendė sukurti savo imperijoje šeštąją kunigaikštystę. Dėl to jis pakėlė Karintijos marką į kunigaikštystę, ir į ją sujungė pietrytines markas.