Joachim Gauck: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas: Keičiama be:Іаахім Гаўк į be:Ёахім Гаўк |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: sr:Јоахим Гаук |
||
| Eilutė 119: | Eilutė 119: | ||
[[ru:Гаук, Йоахим]] |
[[ru:Гаук, Йоахим]] |
||
[[simple:Joachim Gauck]] |
[[simple:Joachim Gauck]] |
||
[[sr:Јоахим Гаук]] |
|||
[[stq:Joachim Gauck]] |
[[stq:Joachim Gauck]] |
||
[[sv:Joachim Gauck]] |
[[sv:Joachim Gauck]] |
||
00:23, 15 sausio 2013 versija
| Joachimas Vilhelmas Gaukas vok. Joachim Wilhelm Gauck | |
|---|---|
| Vokietijos federalinis prezidentas | |
| |
| Gimė | 1940 m. sausio 24 d. Rostoke, Vokietija |
| Tautybė | vokietis |
| Kelintas | 11 |
| Ėjo pareigas | 2012 m. balandžio 15 d. – |
| Ankstesnis | Kristianas Vulfas |
| Vėlesnis | - |
| Sritis | politika |
| Pareigos | Vokietijos prezidentas nuo 2012 m. |
| Partija | opozicinių socialdemokratų ir žaliųjų partija |
| Išsilavinimas | politika |
Joachimas Vilhelmas Gaukas (vok. Joachim Wilhelm Gauck; g. 1940 m. sausio 24 d. Rostoke, Vokietija) – vokiečių politikas, publicistas, evangelikų-liuteronų pastorius, Volkskammer (Bundestago) narys, Rytų Vokietijos aktyvistas, vienas iš svarbių veikėjų per taikią revoliuciją, nuvertusią Berlyno sieną 1989 m., buvęs Rytų Vokietijos slaptosios policijos ir žvalgybos (Stasi) archyvų ombudsmenas, Vokietijos federalinis prezidentas.
Buvo pristatytas kaip bendras Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU/CSU), Laisvosios demokratų partijos (FDP), Vokietijos socialdemokratų partijos (SDP) ir Sąjungos 90/Žaliųjų kandidatas. J. Gauko kandidatūrą pasiūlė opozicinės socialdemokratų ir žaliųjų partijos. J. Gaukas 2010 metais buvo socialdemokratų ir žaliųjų kandidatas į prezidentus, bet pralaimėjo K. Vulfui. Tąkart Merkel prieštaravo Gauko kandidatūrai ir palaikė K. Vulfą. [1] Televizijos kanalo ZDF užsakymu atliktos apklausos duomenimis, teigiamai vertinamas 69 % respondentų. Malonaus būdo ir švelniai kalbantis politikas, pasak dienraščio „Bild“ – „širdžių prezidentas“. [2] Vokietijos prezidento postas liko laisvas, kai 2012 m. vasario 17 d. dėl skandalų atsistatydino Kristianas Vulfas). [3] J. Gauck gavo 991 iš 1 232 atiduotų balsų. Buvusių komunistų partijos „Kairė“ („Die Linke“) kandidatė Beate Klarsfeld, garsi nacių medžiotoja, gavo 126 balsus, o 108 parlamentarai susilaikė.[4]
Biografija
Tėvas buvo suimtas ištremtas į Sibiro lagerius 25 metams Sovietų Sąjungos karinio tribunolo sprendimu. Netekęs vilčių tapti žurnalistu po to, kai jam nebuvo leista įstoti į vokiečių kalbos studijas, studijavo teologiją. 1967 m. buvo įšventintas į kunigus. Per vieną interviu jis yra sakęs, jog „būdamas devynerių metų žinojau, kad socializmas yra neteisinga sistema“. [5] J.Gauckas vadina save „keliaujančiu politikos mokytoju”.[6]
Nepartinis.
Šaltiniai
- ↑ Merkel palaiko J. Gauko kandidatūrą į Vokietijos prezidentus
- ↑ Skandalas, kainavęs prezidento postą
- ↑ 69 proc. vokiečių prezidento poste norėtų matyti J.Gauką
- ↑ Vokietijos prezidentu išrinktas buvęs pastorius J. Gauckas (papildyta) (BNS ir lrytas.lt inf. 2012-03-18 16:07)
- ↑ Vokietijos „širdžių prezidentas“ sieks atkurti pasitikėjimą šalies vadovo postu
- ↑ Vokietijos prezidento mundurą išskalbs pastorius? (Jolita Venckutė ("Rytai - Vakarai") 2012-02-26 15:37. Specialiai „Lietuvos rytui“, Berlynas)
Literatūra
- Marianne Birthler: Die Freiheit gestalten: Joachim Gauck zum 70. Geburtstag. In: Deutschland-Archiv Bd. 43 (2010), 1, S. 20–22.
- Norbert Robers: Joachim Gauck – die Biografie einer Institution, Berlin, 2000. – ISBN 3-89487-365-5.
- Rayk Wieland: Portrait über Joachim Gauck. In: „konkret“, August 1997.
| |||||||
