Vilniaus–Kauno geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Eilutė 16: Eilutė 16:


== Stotys ==
== Stotys ==
Didesnės geležinkelio stotys linijoje:
* [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilnius]]
* [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilnius]]
* [[Panerių geležinkelio stotis|Paneriai]]
* [[Panerių geležinkelio stotis|Paneriai]]

14:09, 13 sausio 2013 versija

Vilniaus geležinkelio stotis
Vaizdas:Kaisiadorys02.jpg
Kaišiadorių geležinkelio stotis
Kauno geležinkelio stotis

Vilniaus – Kauno geležinkelis – 104 km ilgio elektrifikuota 1520 mm vėžės pločio geležinkelio linija, jungianti Lietuvos sostinę Vilnių su antru pagal dydį šalies miestu Kaunu ir einanti per šešių savivaldybių teritoriją.

Istorija

Vilniaus – Kauno geležinkelio linija pradėta tiesti kartu su Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelu 1859 m. pavasarį, o traukinių eismas linija atidarytas 1862 m. kovo 15 d.[1] Tiesiant geležinkelį iškasti tuneliai Kaune ir Paneriuose. Tarpukariu Vilniaus kraštui esant Lenkijos valdžioje geležinkelis prarado strateginę reikšmę, tačiau tarybiniais metais jo svarba vėl išaugo. 1975 m. baigta šio ruožo elektrifikacija. Dabar Vilniaus – Kauno geležinkelis yra intensyviausiai Lietuvoje naudojamas geležinkelio ruožas, visas geležinkelis (išskyrus atkarpą Kauno geležinkelio tunelyje) yra dvikelis.

Geležinkelio istorijoje neišvengta ir skaudžių nelaimių bei incidentų. 1975 m. balandžio 4 d. Žasliuose įvyko didžiausia Lietuvos istorijoje geležinkelio katastrofa. 1994 m. lapkričio 6 d. netoli Vievio buvo susprogdintas tiltas per Bražuolės upę.

Keleivių susisiekimas

Elektrinis traukinys EJ 575 [2]

Šiuo metu per dieną maršrutu tarp Vilniaus ir Kauno kiekviena kryptimi važiuoja 18 traukinių (17 elektrinių bei dyzelinis Vilnius – Šeštokai). Didelė reisų dalis aptarnaujama naujais dviaukščiais Čekijoje pagamintais EJ 575 elektriniais traukiniais. Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno trukmė priklausomai nuo sustojimų skaičiaus svyruoja tarp 1 valandos ir 1 valandos 40 minučių.[3] Atskiromis Vilniaus – Kauno geležinkelio atkarpomis naudojasi ir kitomis kryptimis (iš Vilniaus į Klaipėdą, Trakus ar Varėną) važiuojantys keleiviniai traukiniai.

Stotys

Didesnės geležinkelio stotys linijoje:

Šaltiniai