Sausasis dokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
3 175 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.3) (robotas Pridedama: sh:Suhi dok)
[[Vaizdas:USS_Greeneville_(SSN_772)_-_dry_dock_Pearl_Harbor_(1).jpg|thumb|300px|JAV Karinio laivyno povandeninis laivas USS „Greeneville“ (SSN-772) sausajame doke po susidūrimo su laivu „Ehime Maru“.]]
{{inuse}}
'''Sausasis dokas''' ({{en|drydock, dry dock}}; {{ru|Сухой док}}) – siauras stacionarinis baseinas, kuris gali būti prileistas vandens (tada į jį įplaukia remonto reikalingas [[laivas]]), tada vanduo iš jo išsiurbiamas, ir įplaukęs laivas nusileidžia ant atramų sistemos. Sausieji dokai naudojami įvairiems laivams statyti, prižiūrėti ir remontuoti.
 
Sausųjų dokų variantas yra [[plaukiojamasis dokas|plaukiojamieji dokai]], kurie naudojami taip pat kaip sausieji dokai, tačiau yra ne kranto statiniai, o paprastai buksyruojami specifinės konstrukcijos laivai.
 
== Istorija ==
 
[[Vaizdas:Floating Dock. Woodcut included in the 'Descrittione' of Venice 1560.jpg|thumb|right|Plaukiojamasis dokas. 1560 m. Venecijos medžio raižinys.]]
Vienas pirmųjų ankstyvųjų šiuolaikinių Europos<ref>Sarton, George (1946), „Floating Docks in the Sixteenth Century“, Isis 36 (3/4): 153–154 p.]</ref> ir seniausias išlikęs, vis dar naudojamas sausasis dokas buvo imtas naudoti 1495 m. Portsmuto kariniame uoste [[Henrikas VII|Henriko VII]] laikais. Šiame doke dabar stovi 1765 m. nuleistas karinis burlaivis HMS „Victory“.
 
Galbūt seniausias žinomas plaiokiojamojoplaukiojamojo doko aprašymas pateiktas mažoje knygoje [[italų kalba]] „Descrittione dell’artifitiosa machina“, išleistoje 1560 m. [[Venecija|Venecijoje]]. Šioje knygelėje nežinomas autorius prašė privilegijos naudoti naują metodą, leidžiantį išgelbėti ant seklumų užplaukusius laivus. O toliau su iliustracijomis aprašytas pats metodas. Iliustruojantis medžio raižinys rodo laivą, abipus kurio du dideli plūduriuojantys pastoliai, virš laivo sudarantys stogą. Laivą užtempdavo virvėmis, tvirtinamomis prie pastolių.
 
=== Stacionarieji sausieji dokai ===
Klasikinis sausasis dokas ({{en|graving dock}}) yra siauras baseinas, kurio sienos paprastai yra gruntinės, sutvirtintos [[betonas|betonu]]. Baseino įplaukimo anga uždaroma vartais. Laivui įplaukus vartai uždaromi, vanduo išsiurbiamas, laivas nusileidžia ir lieka stovėti ant atramų. [[Kilis|Kilio]] ({{en|keel blocks}}) ir bortų atramos ({{en|bilge block}}) išdėstomos iš anksto numatytose vietose. Kol doke dar yra vandens nardytojai gali paderinti atramų išdėstymą. Jų išdėstymas labai svarbus, kadangi netinkamai išdėsčius atramas dėl laivo masės laivo korpusas doke be vandens gali deformuotis. Pvz., [[Priešpovandeninis laivas|priešpovandeninių laivų]] korpusai turi iš bortų kyšančius [[sonaras|sonarų]] kupolus, dėl ko šių laivų korpusams reikia aukštesnių atramų.
 
Pašalinus vandens likučius laivo dugnas gali būti patogiai apžiūrėtas ir tvarkomas. Vienas dažniausių darbų, atliekamų sausuosiuose dokuose, yra apžėlusio korpuso valymas, taip pat [[Rūdys|rūdžių]] šalinimas ir korpuso dažymas.
[[Vaizdas:USS Michigan (SSBN-727).jpg|thumb|left|JAV Karinio laivyno balistinis raketinis povandeninis laivas USS „Michigan“ (SSBN-727) užtvindytame sausajame doke.]]
Baigus laivo tvarkymo darbus leidžiama vandeniui tekėti į sausąjį doką. Kylantis vandens lygis pakelia ir laivą.
 
Šiuolaikiniai stacionarieji sausieji dokai yra labiau dėžę primenančios skerspjūvio, kad labiau atitiktų šiuolaikinių laivų korpusų formą. Senesnio tipo sausųjų dokų skerspjūviai labiau atitiko laivų, kurie būdavo numatyti juose remontuoti, pleištiškus skerspjūvius. Tokios formos sausuosius dokus lengviau statyti, juose lengviau įrengti šonines atramas, laikančias laivą, dėl mažesnio doko tūrio reikia išsiurbti mažiau vandens.
 
== Dengti stacionariniai sausieji dokai ==
Dalis sausųjų dokų, kuriuose stato [[Karo laivas|karinius laivus]], būna su stogais. Stogai neleidžia žvalgybiniams palydovams nufotografuoti statomų karo laivų konstrukcijos.
 
[[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais Vokietija naudojo sutvirtintus sausuosius dokus – [[povandeninių laivų bunkeris|povandeninių laivų bunkerius]] ({{de|U-Boot-Bunker}}, {{en|submarine pen}}), kuriuose tvarkomi povandeniniai laivai turėjo būti saugūs nuo [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] aviacijos antskrydžių. Į karo pabaigą šių bunkerių efektyvumas sumažėjo, nes imtos naudoti [[Aviacinė bomba|bombos]], pramušdavusios šių bunkerių stogus.
<br />Šiais laikais dengti sausieji dokai naudojami tik aptarnaujant ir remontuojant [[Balistinė raketa|balistinių raketų]] povandeninius laivus.
 
Dar vienas dengtųjų sausųjų dokų privalumas yra nepriklausomumas nuo oro. Statant šiuolaikinius sudėtingus karo ar [[Kruizinis laivas|kruizinius laivus]] tai svarbu, nes statymo užtrukimas brangiai kainuoja.
Galbūt seniausias žinomas plaiokiojamojo doko aprašymas pateiktas mažoje knygoje italų kalba „Descrittione dell’artifitiosa machina“, išleistoje 1560 m. Venecijoje. Šioje knygelėje nežinomas autorius prašė privilegijos naudoti naują metodą, leidžiantį išgelbėti ant seklumų užplaukusius laivus. O toliau su iliustracijomis aprašytas pats metodas. Iliustruojantis medžio raižinys rodo laivą, abipus kurio du dideli plūduriuojantys pastoliai, virš laivo sudarantys stogą. Laivą užtempdavo virvėmis, tvirtinamomis prie pastolių.
 
== Nuorodos ==
34 231

pakeitimas

Naršymo meniu