Štirijos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
typos
S (typos)
Išmirus Otokarų dinastijai Štirija pateko į [[Babenbergai|Babenbergų dinastijos]] valdžią pagal [[Georgenbergo sutartis|Georgenbergo sutartį]]. Po Babenbergų dinastijos išmirimo Štiriją valdė Vengrija ([[1254]]-[[1260|60]]); Čekijos karalius [[Pšemyslas Otokaras]]; [[1276]] m. atiteko [[Habsburgai|Habsburgams]].
 
[[Osmanų imperija|Osmanų]] invazijos [[XVI amžius|XVI]] ir [[XVII amžius|XVII a.]] regionas stipriai nukentėjo ir prarado daugybę gyventojų. Turkai į Štiriją buvo įsiveržę mažiausiai dvidešimt kartų, bažnyčios, vienuolynai, miestai ir kaimai buvo sugriauti ir nusaubtinusiaubti, o gyventojai išžudyti arba išvesti į vergovę.
 
== Reformacija ==
[[Reformacija]] šalį pasiekė apie [[1530]] m. Austrijos kunigaikštis [[Karolis II (Austrija)|Karolis II]]-asis (valdęs [[1564]]-[[1590|90]]), kurio žmona buvo katalikų Bavarijos kunigaikštytė Marija, šalyje pradėjo [[Kontrreformacija|kontrreformaciją]]. [[1573]] m. jis pakvietė į Štiriją [[jėzuitai|jėzuitus]] ir 1586 m. įkūrė katalikišką [[Graco universitetas|Graco universitetą]]. [[1598]] m. jo sūnus ir pasekėjas [[imperatorius Ferdinandas II]]-asis uždarė visas protestantiškas mokyklas ir išvijo protestantų mokytojus ir pamokslininkus: protestantizmas išliko tik keliuose izoliuotuose kalnų slėniuose, pvz., Ino (''Inn'') slėnyje ir Muro (''Mur'') slėnyje. Pagal [[1555]] m. [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]] buvo remiamasi principu ''cuius regio eius religio'' ir tik didikai nebuvo verčiami grįžti į katalikybę – jie galėjo privačiai savo namuose praktikuoti protestantizmą.
 
Ferdinandui [[1619]] m. tapus Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir [[1620]] m. sutriuškinus savo protestantiškuosius oponentus [[Baltojo kalno mūšis|Baltojo kalno mūšyje]] netoli [[Praha|Prahos]], jis [[1625]] m. visiškai uždraudė protestantiškąsias bažnytines apeigas. [[1628]] m. jis nurodė, kad didikai taip pat turi grįžti į katalikybę. DAugelisDaugelis didikų šeimų emigravo, tačiau greitai daugelis jų arba jų vaikų grįžo ir priėmė katalikybę atgaudami turėtas valdas.
 
Antroje XVII a. pusėje atnaujinus veiksmus prieš protestantus izoliuotuose kalnų slėniuose dalis valstiečių ir protestantų dvasininkų, nesutikusių atsisakyti protestantizmo buvo ištremti iš išvyko į Transilvaniją. Tik [[1781]] m. [[imperatorius Jozefas II|imperatoriaus Jozefo II-ojo]] išleistas Tolerancijos aktas nutraukė religinius persekiojimus. Protestantams suteikta teisė kurti parapijas ir praktikuoti religiją.
7 362

pakeitimai

Naršymo meniu