Heliopolis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 30°08′0″ š. pl. 31°17′0″ r. ilg. / 30.13333°š. pl. 31.28333°r. ilg. / 30.13333; 31.28333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ur:عين شمس
Eilutė 76: Eilutė 76:
[[pt:Heliópolis (Egito)]]
[[pt:Heliópolis (Egito)]]
[[ro:Heliopolis (oraș antic)]]
[[ro:Heliopolis (oraș antic)]]
[[ru:Гелиополь (Египет)]]
[[ru:Гелиополь (Древний Египет)]]
[[simple:Heliopolis (ancient)]]
[[simple:Heliopolis (ancient)]]
[[sk:Iunu]]
[[sk:Iunu]]

21:00, 9 sausio 2013 versija

Heliopolis
Ἡλιούπολις
O28W24
O49
Heliopolis
Heliopolis
Koordinatės 30°08′0″ š. pl. 31°17′0″ r. ilg. / 30.13333°š. pl. 31.28333°r. ilg. / 30.13333; 31.28333
Vieta Egiptas, Kairas
Regionas Žemutinis Egiptas
Adm. vienetas Heka-Andžu (13-as nomas)
Istorija
Pastatytas Egipto priešistorė
Sugriautas viduramžiai
Laikotarpis senovė
Tauta egiptiečiai, graikai, romėnai
Dievas Eneada
Informacija
Vikiteka VikitekaVikiteka

Heliopolis (sen. gr. Ἡλιούπολις, arab. عين شمس = Ain Shams) – senovės Egipto miestas, dabar esantis Kairo miesto ribose. Jis buvo vienas seniausių Egipto miestų ir Žemutinio Egipto 13-ojo nomo (Heka-Andžu) sostinė. Senovinis miestas stovėjo apie 8 km į rytus nuo Nilo deltos. Heliopolio klestėjimo laikais jis buvo vienas pagrindinių Saulės kulto centrų, iš to kilo jo graikiškas pavadinimas, kuris reiškė „Saulės miestas“. Egiptietiškas jo pavadinimas Junu reiškė „stulpas“, ir buvo kilęs iš pagrindinio garbinimo objekto miesto šventykloje - pailgo akmens.

Istorija

Terminas hieroglifais
jwnw
Junu
O28W24
O49
„Stulpas“
Graikų k. Heliopolis (Ἡλιούπολις)
Arabų k. Ain Šams (عين شمس)

Heliopolis buvo apgyvendintas dar ikidinastiniame laikotarpyje. Vidurinės ir Vėlyvosios karalysčiu metu buvo vykdomi dideli statybų projektai. Šiuo metu miestas visiškai sunaikintas, jo šventyklų ir kitų pastatų konstrukcinės medžiagos buvo panaudotos statant Kairą. Apie miestą daugiausia žinoma iš rašytinių šaltinių.

Pagrindinė Heliopolio dievybė Atumas, garbintas pagrindinėje miesto šventykloje, kuri buvo vad. Per-Aat („Didieji namai“) ir Per-Atum („Atumo namai“). Miestas buvo pagrindinis Eneados dievų kulto centras. O iškilus Horo kultui, tapo Ra-Horas (vadinamo „Ra, kuris Horas dviejuose horizontuose“) dievybės kulto centru. Amarnos laikotarpiu, karalius Echnatonas mėgino atlikti religinę perversmą pereiti prie vieno Saulės dievo Atono garbinimo. Echnatonas pastatė Atonui skirtą šventyklą Vetjes Aten („Kelianti Saulės diską“). Vėliau mirus faraonui jo sūnus atkūrė senąją religiją, o vėliau Atono šventyklos akmenys buvo panaudoti statant viduramžių Kairo sienas. Mieste buvo garbintas ir Ra įkūnijimas bulius Mnevis, kuriam priklausė kapavietė į šiaurę nuo miesto.

Tuo metu kai miestas buvo Egipto sostinė, jame buvo saugomos maisto atsargos žiemos metui, kai minios žmonių keliaudavo į miestą maisto. Dėl to miestas dar buvo vadinamas Duonos vieta. Mirusiųjų knygoje miestas aprašomas kaip vieta, kurioje dauginama duona, kai pasakojamas mitas kaip Horas pamaitino minias žmonių 7 duonos kepalėliais.

Heliopolis buvo gerai žinomas romėnams ir graikams. Jį minėjo savo užrašuose tokie garsūs geografai kaip Klaudijus Ptolemėjus, Herodotas, Strabonas, Diodoras, Plutarchas, Tacitas, Ciceronas ir kt.