Kaljaris: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: th:กาลยารี |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: az:Cagliari |
||
| Eilutė 52: | Eilutė 52: | ||
[[an:Cáller]] |
[[an:Cáller]] |
||
[[ar:كالياري]] |
[[ar:كالياري]] |
||
[[az:Cagliari]] |
|||
[[be:Горад Кальяры]] |
[[be:Горад Кальяры]] |
||
[[bg:Каляри]] |
[[bg:Каляри]] |
||
20:06, 4 sausio 2013 versija
| Kaljaris it. Cagliari | |
|---|---|
Vaizdas:Cagliari-Stemma.png 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Sardinija
|
| Provincija | Kaljario provincija |
| Meras | Massimo Zedda |
| Gyventojų | 157 222 |
| Plotas | 85,45 km² |
| Tankumas | 1 840 žm./km² |
| Pašto kodas | 09100 |
| Tel. kodas | 070 |
 Vikiteka |
Kaljaris |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Saturninas |
| Kirčiavimas | Kãljaris (rom. Karãlai) |
Kaljaris – uostamiestis Sardinijoje (Italija), provincijos centras. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, naftos, chemijos pramonė. Yra universitetas.
Istorija
Miestas buvo įkurtas finikiečių, VII a. pr. m. e., kaip Karalis. 238 m. pr. m. e. Sardinija atiteko Romos respublikai. Per pilietinį karą tarp Cezario ir Pompėjaus rėmė pastarąjį, o Karalio pavyzdžiu pasekė kiti Sardinijos miestai. Seksto Pompėjaus leitenantui Menui tik ęia jis sutiko pasipriešinimą, bet miestas pasidavė po trumpos apgulties.
Romos imperijos laikais Kaljaris buvo salos sostinė ir nors netapo kolonija, miesto gyventojai tapo Romos piliečiais. Krikščionybe mieste buvo nuo III a., o šimtmečio pabaigoje čia buvo vyskupas. IV a. vidury Kaljaryje vyskupu buvo Liuciferis Kaljarietis, kurio šventumas diskutuotinas. Žlugus Romos imperijai miestas su visa Sardinija atiteko vandalams, bet jis viduramžiais išlaikė svarbą.
XI a. Pizos respublika turėjo didelę įtaką Sardinijoje. XIV a. Kaljarį užėmė Aragono karalystė, vėliau valdė Ispanijos vietininkai. 1718 m. Sardinija atiteko Savojos dinastijai, kuri pasivadino Sardinijos karaliais. XVIII a. pabaigoje Prancūzijos revoliucionieriai bandė užimti miestą, bet sardiniečiai apsigynė. Jie tikėjosi iš Pjemonto didesnės autonomijos, o jos negavę sukilo. Netrukus Savojos dinastija atgavo valdžią saloje.
Po Italijos suvienijimo miestas pradėjo augti. Daug gražių pastatų atsirado, kai meras buvo Ottone Bacaredda. Šis meras taip pat nuslopiną vieną pirmųjų darbininkų sukilimą XX a.
Sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą bombardavo miestą 1943 m. vasarį, daug miestiečių pabėgo į kaimus. Tų metų rugsėjį vokiečių armija užėmė salą, bet greitai atsitraukė, kad sustiprintų pozicijas žemyne. Po karo miestas toliau augo.
Sportas
Futbolas
Mieste žaidžia Cagliari Calcio klubas. Čia 1990 m. vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas.
