Sebastiano del Piombo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21: Eilutė 21:
Image:Sebastiano del Piombo - The Raising of Lazarus - Google Art Project.jpg| „Lozoriaus prikėlimas“ (1517-19, [[Nacionalinė galerija Londone]])
Image:Sebastiano del Piombo - The Raising of Lazarus - Google Art Project.jpg| „Lozoriaus prikėlimas“ (1517-19, [[Nacionalinė galerija Londone]])
Image:Christopher Columbus .PNG| „Kristupas Kolumbas“ (apie 1520, [[Metropoliteno meno muziejus]], [[Niujorkas]])
Image:Christopher Columbus .PNG| „Kristupas Kolumbas“ (apie 1520, [[Metropoliteno meno muziejus]], [[Niujorkas]])
Image:Sebastiano del Piombo - Vittoria Colonna (?) - Google Art Project.jpg| „Vitorijos Kolonos portretas“ (1520-25, [[Nacionalinė Katalonijos meno galerija]], [[Neapolis]])
Image:Sebastiano del Piombo - Vittoria Colonna (?) - Google Art Project.jpg| „Vitorijos Kolonos portretas“ (1520-25, [[Nacionalinė Katalonijos meno galerija]], [[Barselona]])
Image:Christ del piombo.jpg| „Kristus, nešantis kryžių“ (1535-40, [[Szépművészeti muziejus]], [[Budapeštas]])
Image:Christ del piombo.jpg| „Kristus, nešantis kryžių“ (1535-40, [[Szépművészeti muziejus]], [[Budapeštas]])
</gallery>
</gallery>

04:26, 4 sausio 2013 versija

Sebastiano del Piombo portretas Giorgio Vasari biografijose

Sebastianas del Piombas (arba Pjombas, it. Sebastiano del Piombo, tikr. Sebastiano Luciani, apie 14851547 gegužės 21 d.) – italų Renesanso dailininkas iš Venecijos. Akstyvojoje kūryboje dailininkas sekė Venecijos aukštojo renesanso stilistika, vėliau jo darbai tapo manieristiniais. Savo kūryboje Sebastianas apjungė Venecijos dailės mokyklos spalvinę techniką su romietiška piešimo tradicija.

Biografija

Sebastiano Luciani gimė apie 1485 m. Venecijoje. Savo jaunystės karjerą Sebastianas pradėjo grodamas liutnia Venecijos aukštuomenei, po to susidomėjo daile ir tapo Giovanni Bellini mokiniu, tačiau jo darbuose labai jautėsi kito Bellini mokinio, Džordžonės, įtaka. Įmanoma, kad Sebastianas buvo ir Džordžonės mokiniu, ankstyvuosius jų darbus sunku atskirti. Pvz., „Saliamono teismas“ Ridolfi buvo priskiriamas Džordžonei, nors dabar labiau linkstama, kad tai Sebastiano darbas. Jis, taip pat, baigė Džordžonės paveikslą „Trys filosofai“. Svarbiausiu venecijietiško periodo darbu įvardijamas altorinis ištapymas Šv. Jono Chrizostomo bažnyčioje. Iš ankstyvųjų darbų paminėtina „Salomėja“.

„Adonio mirtis“ (1512-13, Uficių galerija, Florencija)

1511 m. Sebastianas, Sienos bankininko Agostino Chigi kvietimu, persikėlė į Romą. Čia Sebastianas bankininkui atliko darbus Farnezinos viloje, padėdamas architektui Baldassare Peruzzi. Kartu viloje dirbo ir Rafaelis. Romos įtaka iškart pasijautė Sebastiano kūryboje, pvz., paveiksle „Adonio mirtis“ (1512, Uficių galerija) mikelandželiškos figūros įsuptos ticianiškų spalvų venecijietiškame peizaže. Giorgio Vasari teigimu, Sebastianas susidraugavo su Mikelandželu, kuris pasiūlė Sebastianui atlikti darbų pagal jo kompozicinius sumanymus ir piešinius. Esą Mikelandželas tuo norėjo pakenkti savo varžovo Rafaelio šlovei, kuris vargiai galėjo konkuruoti su Venecijos dailės mokyklos atstovu spalvos valdyme. Sebastianas atliko 4 tokius darbus, iš kurių garsiausias „Lozoriaus prikėlimas“ (1517-19, Nacionalinė galerija Londone). Kiti darbai, kuriuos greičiausiai irgi projektavo Mikelandželas – freskos „Kristaus nuplakimas ir apreiškimas“ San Pietro in Montorio bažnyčioje, bei „Pieta“ (dabar Viterbo valstybiniame muziejuje). Šiuose darbuose Sebastianas derino tai ką išmoko Venecijoje su romietiškos tradicijos piešimo technika. Spalvos tapo nebeharmoningos su piešiniu, scenose yra teatrališkumo, dailininko darbai įgijo manierizmo bruožų.

Po Rafaelio mirties 1520 m. Sebastianas nebeturėjo rimtų konkurentų Romoje dėl prestižinių užsakymu, kaip popiežių Adrianas VI, Klemensas VII, Paulius III. Dailininkas nutapė ir daug Romos aristokratų portretų, o, taipogi – Kristupo Kolumbo (šis nutapytas praėjus 13 metų po Kolumbo mirties ir atvaizdo tikrumas diskutuotinas). 1531 m. dailininkas išsikovojo popiežiaus antspaudų saugotojo pareigas ir nuo to gavo pravardę (it. piombo − švinas, antspaudai buvo švininiai ir kiekvienas toks saugotojas buvo praminamas del Piombo). Gyvenimo pabaigoje Sebastianas beveik nebeužsiėmė daile, o jo santykiai su Mikelandželu pašlijo pradėjus jam kištis į Mikelandželo freskos „Paskutinis teismas“ Siksto koplyčioje darbus. Sebastianas del Piombas mirė 1547 gegužės 21 d. Romoje. Palaidotas Santa Maria del Popolo bažnyčioje Romoje, palikimą nurodė išdalinti varguoliams.

Darbų galerija

Nuorodos

Šablonas:Link FA