Barzdaskutys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
20 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
S
(gramatika)
[[imageVaizdas:Barbier beim Kaltenberger Ritterturnier.JPG|thumb|Barzdaskutys [[Viduramžiai|Viduramžių]] festivalio metu (Kaltenberg, 2005  m.)]]
[[Vaizdas:Chirurgų-barzdaskučiųCechas.JPG|thumb|right|200px|Pastatas [[Pilies gatvė]]je Vilniuje, kuriame [[cechas]] XVII a. nuomojosi patalpas]]
[[imageVaizdas:Babiere.jpg|thumb|200px|Barzdaskučių cecho herbas]]
[[imageVaizdas:Barbier-1568.png|thumb|200px|Barzdaskutys apie [[1568 m.]]]]
'''Barzdaskutys''' ('''cirulninkas''', nuo {{ru|цирюльник}}) - – istorinė [[amatininkas|amatininko]] profesija. Barzdaskučio veiklos sritys - – [[kūno priežiūra]], [[medicina]] (pvz., [[chirurgija]]; tiesa, savamokslė, primityvi).
 
= Barzdaskutys-chirurgas =
'''Barzdaskučiai-chirurgai''' ('''kirpėjai-chirurgai''', '''cirulninkai''') - – viduramžių [[medicina|medicinos]] darbuotojų luomas. Tai nebuvo tikrieji gydytojai, nes neturėjo aukštojo ar bet kokio mokslinio išsilavinimo. Jie gydydavo paprastus gyventojus. Daugiausia užsiiminėjo primityvia [[chirurgija]], statė taures, valydavo vidurius, nuleisdavo [[Kraujas|kraują]], gydė ir siuvo paviršines ir gilesnes [[žaizda]]s, atstatydavo išnarintus [[Sąnarys|sąnarius]], sudėdavo lūžusius [[kaulas|kaulus]]. Neatlikinėjo tik išvaržos, [[Katarakta|kataraktos]], ir šlapimo pūslės akmenų šalinimo procedūrų, nes tai atlikdavo specializuoti gydytojai.
 
= Lietuvoje =
[[1509]] m.]] Lietuvoje buvo patvirtintas barzdaskučių - – chirurgų cecho statutas. Vėliau paplito toks cechas vadinosi „Vilniaus chirurgijos brolija“. Surašyti [[įstatai]], kuriais nustatomi tarpusavio santykiai, cecho narių kategorijos, teisės ir pareigos, profesinės etikos taisyklės.
 
== Grupės ==
 
Buvo 3 cirulninkų grupės:
* „[[meistras|master]]iai“ (mokytojai),
* pavaduotojai (pagalbininkai) ir ,
* [[mokiniai]].
 
== Reikalavimai stojant į cechą ==
Kandidatas į mokinius, būtinai vyras, ne pirtininkų vaikas, turi mokėti pagaląsti chirurginius įrankius, gaminti tam tikrus tepalus, mostis: rusišką ir rudą, miltelius sulaužytiems kaulams gydytis. Kiek vėliau reikėjo atsakyti į klausimus apie žaizdų, [[Opa|opų]], išnarinimų ir lūžių gydymą. Iš pradžių mokinys gyvena pas „masterį“ kaip padėjėjas, sumoka mokestį ir galiausiai iškelia pietus mokytojo šeimai. Po 3 metų mokinys tapdavo pameistriu, dar vėliau jis tapdavo „masteriu“ (po metų menkai apmokamo darbo pas „masterį“ ir profesinio egzamino).
 
[[Vilnius|Vilniaus]] chirurgų cechas gyvavo iki [[1893]]  m., kai [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] likviduojama cechinė amatininkystė. Tiesa, cechas buvo išlaikęs tik pavadinimą, nes kai [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|VU Medicinos fakultetas]] (įkurtas [[1781]]  m.) pradėjo rengti ne tik vidaus ligų gydytojus, bet ir chirurgus, cecho reikšmė labai sumenko. Cechas dar mėgino savo narius apmokyti, bet vistiekvis tiek atsiliko nuo fakulteto auklėtinių, todėl visuomenės akyse jie beliko tik paprasti kirpėjai. Nariai dar kurį laiką dirbo atokesnėse vietovėse, kur trūko gydytojų ir [[Felčeris|felčerių]].
 
= Šaltiniai =
2 571

pakeitimas

Naršymo meniu