Burgundijos (Arelato) karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: et:Arelaat
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 89: Eilutė 89:
[[Kategorija:Prancūzijos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Prancūzijos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Šveicarijos istorija]]
[[Kategorija:Šveicarijos istorija]]
[[Kategorija:Frankų imperijos sritys]]
[[Kategorija:Valstybės Šventojoje Romos imperijoje]]


[[en:Kingdom of Arles]]
[[en:Kingdom of Arles]]

22:24, 1 sausio 2013 versija

pranc. Royaume de Bourgogne
Burgundijos (Arelato) karalystė
Šventosios Romos imperijos karalystė

 

933 m. – 1378
Location of
Location of
Burgundijos karalystė Šv. Romos imperijos pietvakariuose
Sostinė Arlis
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Burgundijos karalysčių susijungimas 933 m. m.
 - Pereina Prancūzijai 1378 m.

Burgundijos karalystė − istorinė karalystė, nuo 1032 m. viena iš Šventosios Romos imperijos dalių, egzistavusi iki XIV a. Jos teritorijos užėmė dab. Prancūzijos istorinius Provanso, Dofinės, Savojos, Franš-Kontės regionus bei gretimas sritis Šveicarijoje ir Italijoje. Kad atskirti nuo kitų politinių darinių, vadinamų Burgundijos karalystėmis, ji dar yra vadinama Dviejų Burgundijų karalyste arba Arelato (Arlio) karalyste, pagal sostinę.

Kitos Šventosios Romos imperijos sudedamosios karalystės buvo Vokietijos karalystė, Italijos karalystė ir Bohemijos karalystė.

Raida

Karalystė susiformavo susijungus dviem karalystėms: Aukštutinei ir Žemutinei Burgundijoms. Kai Aukštutinės Burgundijos sosto paveldėtojas Rudolfas II 922 m. tapo Italijos karaliumi, jo interesai susikirto su patėviu Žemutinės Burgundijos karaliumi Hugu Arliečiu. Šis 926 m. atėmė iš Rudolfo Italijos karūną. 933 m. Rudolfas atsisakė pretenzijų į Italijos sostą, tačiau už tai iš patėvio gavo valdyti Žemutinę Burgundiją. Tokiu būdu dvi karalystės buvo suvienytos į Burgundijos karalystę.

Rudolfas ir jo įpėdiniai valdė karalystę iki 1032 m., nepripažindami nei Vakarų Frankų karalystės, nei Šventosios Romos imperijos valdžios. Tačiau įpėdinystės nesutarimai ir Hugo Arliečio pretenzijos į sostą nulėmė, kad karalystė vis labiau turėjo kliautis savo didesnio kaimyno Šventosios Romos imperijos pagalba ir buvo įtraukta į jos orbitą. Karalystės likimas buvo nulemtas 1006 m., kuomet įpėdinių neturėjęs Burgundijos karalius Rudolfas III pasirašė sutartį su Imperatoriumi Henriku Šventuoju, o po šio mirties 1032 m. pastarasis paveldėjo Burgundijos sostą.

Nuo tada Šventosios Romos imperijos imperatoriai tituluodavosi ir Burgundijos karaliais, tačiau ši karalystė jų nedomino, ir nedaug iš jų lankėsi joje. Valdančio valdovo trūkumas karalystėje lėmė jos greitą skilimą į smulkias feodalines valstybėles. Dalyje jų (pietuose) ilgainiui įsitvirtino prancūziškos kilmės dinastijos, o kitose − vokiškos (šiaurėje). Tai nulėmė vėlesnį teritorijos padalinimą tarp Prancūzijos ir Šveicarijos.

Sąlygine karalystės pabaigos data laikoma 1378 m., kai Šventosios Romos imperatorius perdavė ją valdyti vietininko (imperatoriaus vikaro) teisėmis Prancūzijos dofinams.

Feodalinės valstybėlės

Burgundijos karalystės (žalia spalva) valstybėlės.

Karalystė labai greitai tapo centralizuotai nevaldomu atskirų feodalinių valstybėlių rinkiniu. Svarbiausios tarp tų valstybėlių buvo:

Karaliai

Karalystė turėjo tik tris vietinės dinastijos karalius:

Po 1032 m. karalystę oficialiai valdė Šventosios Romos imperijos imperatoriai, kurie kartu tituluodavosi ir Burgundijos karaliais.