Akto-potencijos perskyra: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:40, 1 sausio 2013 versija

Akto-potencijos perskyra – Aristotelio išskirta ontologijos sąvokų pora, vėliau perimta kitų filosofų. Aktas (lot. actualitas) – tai, kuo būtybė yra (yra aktualiai), potencija (gr. δύναμις, lot. potentia) – tai, kuo būtybė gali būti (yra potencialiai).^[1]

Aristotelis judėjimą aiškino kaip potencijos virtimą aktu.^[1] Šiuo atveju judėjimu laikomas bet koks kitimas.^[2]

Remdamasis akto-potencijos perskyra Aristotelis toliau išvystė substancijos-akcidencijos ir materijos-formos perskyras.^[1] Tomas Akvinietis toliau išvystė būties-esmės perskyrą.^[1]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“, Vilnius, ALK, „Katalikų pasaulis“, 1992
↑ Edward Feser „The Medieval Principle of Motion and the Modern Principle of Inertia“, „Proceedings of the Society for Medieval Logic and Metaphysics“, 2012, Vol. 10, p. 4-16 [1]

Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[Anzenbacher_1992-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“, Vilnius, ALK, „Katalikų pasaulis“, 1992

[Feser_PrincipleOfMotionInertia2012-2] Edward Feser „The Medieval Principle of Motion and the Modern Principle of Inertia“, „Proceedings of the Society for Medieval Logic and Metaphysics“, 2012, Vol. 10, p. 4-16 [1]

[1]

[2]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 '''Akto-potencijos perskyra''' – [[Aristotelis|Aristotelio]] išskirta [[ontologija|ontologijos]] sąvokų pora, vėliau perimta kitų filosofų. '''Aktas''' ({{lot|actualitas}}) – tai, kuo [[būtybė]] yra (yra aktualiai), '''potencija''' ({{gr|δύναμις}}, {{lot|potentia}}) – tai, kuo būtybė gali būti (yra potencialiai).<ref name="Anzenbacher_1992">Arno Anzenbacher „Filosofijos įvadas“, Vilnius, ALK, „Katalikų pasaulis“, 1992</ref>
-Aristotelis judėjimą aiškino kaip potencijos virtimą aktu.<ref name="Anzenbacher_1992"/>
+Aristotelis judėjimą aiškino kaip potencijos virtimą aktu.<ref name="Anzenbacher_1992"/> Šiuo atveju judėjimu laikomas bet koks kitimas.<ref name="Feser_PrincipleOfMotionInertia2012">Edward Feser „The Medieval Principle of Motion and the Modern Principle of Inertia“, „Proceedings of the Society for Medieval Logic and Metaphysics“, 2012, Vol. 10, p. 4-16 [http://faculty.fordham.edu/klima/SMLM/PSMLM10/PSMLM10.pdf]</ref>
 Remdamasis akto-potencijos perskyra Aristotelis toliau išvystė [[substancijos-akcidencijos perskyra|substancijos-akcidencijos]] ir [[materijos-formos perskyra|materijos-formos]] perskyras.<ref name="Anzenbacher_1992"/> [[Tomas Akvinietis]] toliau išvystė [[būties-esmės perskyra|būties-esmės perskyrą]].<ref name="Anzenbacher_1992"/>