Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 62.212.207.92 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Rencas keitimas))
S
[[Vaizdas:Battle of Orsha (1514-09-08).jpg|thumb|right|350px|[[Oršos mūšis]] - – tai [[1514]]  m. [[rugsėjo 8]] d. įvykęs vienas garsiausių LDK kariuomenės mūšių, kuriame buvo sutriuškinta [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]] kariuomenė]]
[[Vaizdas:Lietuviai kovoja su vokiečiais. Lithuanians fighting the Teutonic Knights.jpg|thumb|right|350px|Reljefas iš [[Marienverderio pilis|Marienverderio pilies]] (dabar - – [[Kvidzynas]]), vaizduojantis lietuvių kovas su [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordinu]] ([[XIV a.]] pirmosios pusės reljefo rekonstrukcija)]]
'''Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė'''  – [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] organizuota karinė jėga, veikusi nuo [[1253]]  m. iki [[1263]]  m. ir nuo [[1275]]  m. iki [[1569]]  m. Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iki [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]]  m. - – savarankiška [[Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė]]s sudėtinė dalis.
Daugelyje [[Europa|Europos]] šalių kariuomenė kūrėsi yrant gentinei santvarkai, kai karius, visus ginkluotus genties vyrus pakeitė gentinės diduomenės kariaunos.
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė kaip organizuota struktūra pradėjo formuotis [[XIII a.]] viduryje, sustiprėjus žemių daliniams kunigaikščiams ir supratus, kad atskiroms ginkluotų [[Bajorai|bajorų]] grupėms bus sunku atsilaikyti prieš lenkų stambiųjų kunigaikščių antpuolius, o ypač prieš gerai ginkluotus ir mūšių patirtį turinčius [[Kryžiuočiai|kryžiuočius]].
 
== Organizacija ==
Iki [[XV a.]] dar kiekvienas bajoras turėjo savo [[kariauna|kariauną]]. Jos svarbiausia dalis buvo [[raitelis|raiteliai]], pėstininkų reikšmė buvo mažesnė. Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4-7 kariai (pažas, ginklanešys, keli pėsti ar raiti lankininkai) sudarė pagrindinį padalinį - – ietį, 20-25 ietys - – [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]], kelios vėliavos - – kariauną. Lietuvių kariauną pirmą kartą paminėjo [[Henrikas Latvis]] savo kronikoje aprašydamas lietuvių kunigaikščio [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] [[1205]]  m. žygį į vokiečių užvaldytą [[Livonija|Livoniją]]. XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei kariaunos sudarė kariuomenės smogiamąją jėgą, mokančią kovoti raitųjų rikiuotėje. LDK, kaip ir kitų Europos šalių kariauninkų palikuonys sudarė žymią tarnybinių bajorų dalį.
 
Iki [[XV a.]] dar kiekvienas bajoras turėjo savo [[kariauna|kariauną]]. Jos svarbiausia dalis buvo[[raitelis|raiteliai]], pėstininkų reikšmė buvo mažesnė. Vienas raitas bajoras ir jį aptarnaujantys 4-7 kariai (pažas, ginklanešys, keli pėsti ar raiti lankininkai) sudarė pagrindinį padalinį - ietį, 20-25 ietys - [[Vėliava (LDK kariuomenės dalis)|vėliavą]], kelios vėliavos - kariauną. Lietuvių kariauną pirmą kartą paminėjo [[Henrikas Latvis]] savo kronikoje aprašydamas lietuvių kunigaikščio [[Žvelgaitis|Žvelgaičio]] [[1205]] m. žygį į vokiečių užvaldytą [[Livonija|Livoniją]]. XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei kariaunos sudarė kariuomenės smogiamąją jėgą, mokančią kovoti raitųjų rikiuotėje. LDK, kaip ir kitų Europos šalių kariauninkų palikuonys sudarė žymią tarnybinių bajorų dalį.
 
Kariuomenė buvo organizuota [[karo prievolė]]s pagrindu, tačiau karys turėjo pats įsigyti jam pagal luomą priderančią ginkluotę. Kariuomenės struktūra buvo panaši, kaip ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]]. Kariuomenės pagrindą sudarė bajorai raiteliai. Kiekvienas jų turėjo atsivesti sau pavaldžių valstiečių ir tarnų pėstininkų būrį. Nuo [[XVI a.]] į kariuomenę buvo šaukiami visi vyrai, turintys žemės. Neturtingieji į kariuomenę stoti neprivalėjo, bet turėjo mokėti specialų mokestį, hiberną arba kvartą.
[[Vaizdas:Mikalojus Radvila Juodasis. Arklio šarvai.Chanfron of Mikalojus Radvila the Black.jpg|thumb|left|200px|Mikalojui Radvilai priklausę arklio šarvai]]
 
Visuotinio šaukimo bajorų surinkimai, per kuriuos buvo tikrinama, kaip pašauktinė kariuomenė pasirengusi karo veiksmams, kiek ir kaip ginkluotų karių atvyksta šaukimo metu ar karo atveju XVI-XVIIXVI–XVII a. buvo rengiami kasmet, nuo Liublino unijos, seimo nutarimu  – kas dvejus metus, vėliau - – tik kilus pavojui. Pašauktinės kariuomenės surinkimai ir [[pavietas|pavietuose]] į patikrinimus atvykusius bajorus, jų palydovus ir karinę ekipuotę apžiūrėdavo [[vaivada]] ir [[kaštelionas]] (pilininkas), kitose  – apskrities [[maršalka]] ir kaštelionas arba kiti paskirti pareigūnai.
 
[[Vaizdas:Pancerny2.jpg|thumb|right|200px|Bajoras su kario apranga]]
Pavojaus akivaizdoje vaivados ar kašteliono įsakymu pavieto bajorai įstatymų nustatyta tvarka su savo žirgais ir ginkluote susirinkdavo iš anksto sutartoje vietoje ir vykdavo į mūšio lauką. Dažnai jiems tekdavo į mūšį stoti tiesiai iš žygio. Patyrusių vadų vadovaujama armija pasižymėjo manevringumu ir gebėjimu išnaudoti priešams nepalankias sąlygas, o tai nulėmė daugelį pergalių. Tačiau nuo XVII–XVIII a. bajorai ėmė vengti karo tarnybos, o juos pakeitusių samdinių finansavimas buvo nepakankamas.
 
[[Lietuvos Statutas|Lietuvos Statutuose]] buvo nustatyta bajorų karinė žemės tarnyba. Svarbus teisės šaltinis buvo valdovų, seimų ir etmonų leidžiami karo artikulai, teisine prigimtimi artimi šiuolaikiniams drausmės statutams, antikos ir amžininkų teoriniai darbai. Daugelis Lietuvos karo vadų buvo baigę mokslus Europoje ir perėmę pažangiausią [[karyba|karybos]] patirtį. Be to, veikė ir savos [[Karo mokykla|Karo mokyklos]]. Nuo XVIII a. Lietuvos kariuomenės svetimšalių autoramento dalinių mokymas vyko pagal kitose valstybėse leidžiamus reguliaminus, XVIII a. antroje pusėje, ypač nuo [[1775]]  m. jie pradėti leisti ir Abiejų Tautų Respublikoje. Iš pradžių reguliaminai buvo skirti svetimšalių autoramentų daliniams, nuo [[1786]] - – ir tautinei kavalerijai.
 
=== Kariuomenės surašymas 1528  m. ===
Iki [[1528]]  m. egzistavo vadinamieji etmono registrai  – į karo stovyklą atvykstantys kariai bajorai užsirašydavo į karvedžio raštininko sąrašus. 1528  m. kariuomenės surašymas  – jau valstybės biurokratijos veiklos rezultatas, paremtas visuotinio valstybės surašymo duomenimis [[Lietuvos Metrika|Lietuvos Metrikoje]]. Juos apibendrinus LDK valdovo kanceliarijoje pagal bajorijos valdomos žemės ir žmonių tarnybų kiekį buvo nustatyta kiekvieno bajoro rengimosi į karą arba siunčiamų karių skaičiaus norma. Istoriografijoje vartojama kariuomenės surašymo data 1528  m. nėra tiksli, nes visuotinis valstybės surašymas vyko po seimo nutarimo, priimto 1528  m. [[gegužės 31]] d. Bajorų kariuomenės sąrašai galėjo atsirasti tik [[1529]]  m. pradžioje, apie vasario mėn. Šį surašymą atliko krašto ir kanceliarijos pareigūnai: krašto raštininkas, [[Lietuvos didysis iždininkas|iždininkas]] [[Michailas Bogušas Bohovitinovičius]], raštininkai Sidoras Vasilevičius Kopotis ir Ivanas Ostafjevičius Gornostajus.
 
[[Vaizdas:Mikołaj Radziwiłł Czarny.JPG|thumb|left|200px|[[Mikalojus Radvila Juodasis]] su paradiniais šarvais, nežinomas autorius iki [[1565]]  m.]]
 
=== Kariuomenės pareigūnai ===
* [[Lietuvos didysis etmonas]]  – vyriausias karo vadas karo metu ir svarbiausiose karinėse kampanijose. Iš pradžių vadovavo šauktinių kariuomenei, vėliau  – samdytai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei.
* [[Lietuvos lauko etmonas]]– Didžiojo etmono pavaduotojas ir aukščiausias vadas karo mūšio lauke. Pagrindinė lauko etmono funkcija buvo vadovauti kariuomenės daliniams, saugantiems rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas.
* [[Regimentorius]]  – etmono pavaduotojas arba karaliaus paskirtas kariuomenės žygio vadas.
* [[Vaivada]]  – aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas, taip pat vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jam prilygintas buvo ir[[Žemaitijos seniūnas]], atlikdavęs lauko etmono funkcijas saugant [[Žemaitija|Žemaitijos]] sienas
* [[Lietuvos lauko raštininkas]] - – atsakingas už kariuomenės administravimą, armijos materialinį aprūpinimą.
* [[Kaštelionas]] arba pilininkas  – aukščiausias karinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir pavieto bajorų vadas, taip pat pavieto bajorų pašauktinių kariuomenės vadas.
* [[Lietuvos didysis sargybinis]]  – generalinio štabo narys, atsakingas už kariuomenės judėjimą žygio metu ir stovyklas.
* [[Lietuvos didysis vėliavininkas]]  – vienas iš pagrindinių kariuomenės žygio organizatorių.
* [[Ceigmeisteris]] ({{de|Zeugmeister}})  – aukščiausias krašto [[artilerija|artilerijos]] karininkas XVI-XVIIIXVI–XVIII a
* Didysis [[vaiskis]]  – kašteliono pavaduotojas karo reikalams.
* [[Vėliavininkas]] (karužis)  – Kašteliono padėjėjas. Į jo pareigas įėjo šauktinių dalinio parengimas visuotinio šaukimo metu ir dalinio atvedimas į kašteliono nurodytą vietą.
* [[Lietuvos didysis žirgininkas]], atsakingas už žirgų treniravimą ir parengimą karui.
* [[Lauko gurguolininkas]] arba stovyklininkas, atsakingas už karo stovyklos įrengimą ir apsaugą karo žygyje.
* [[Lietuvos didysis ginklininkas]]  – atsakingas už kariuomenės aprūpinimą ekipuote.
* [[Ceigvartas]] ({{de|Zeugwart}}) artilerijos arsenalo karininkas.
 
Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės karinis laipsnis XVI a. buvo[[rotmistras]], vadovavęs samdinių algininkų kuopai. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės reformos [[1764]]-[[1788]]  m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje jau buvo 3 grupės karininkų: jaunesnieji, štabo ir vyresnieji, [[generolas|generolai]]. [[1776]]  m. suvaržytos etmonų valdžios galios
 
[[Vaizdas:Polish-Lithuanian Army 1576-15861576–1586.PNG|thumb|right|300px|[[ATR]] kariuomenė [[1576]]-[[1586]], iki [[1893]]  m. [[Jan Matejko]]]]
 
=== LDK ir ATR karinių pajėgų santykiai ===
 
== Kariuomenės rūšys ==
[[Vaizdas:1st Brigade of Kowno of Army of Grand Duchy of Lithuania in 1792.JPG|thumb|left|200px|LDK kariuomenės Kauno brigados pėstininkų uniforma [[1792]]  m.]]
=== Pėstininkai, raiteliai ir lankininkai ===
 
=== Pėstininkai, raiteliai ir lankininkai ===
Klasikinės LDK kariuomenės rūšys, kurios iš pradžių buvo taktiniu požiūriu neorganizuotos, o laikui bėgant įgijo vis daugiau šiuolaikinių taktinės grupuotės principų.
 
[[Vaizdas:Kazimier Siemianovič - Казімер Семяновіч. Artis magnae artileriae pars prima (2).jpg|thumb|right|200px|LDK artilerijos teoretiko ir praktiko [[Kazimieras Simonavičius|Kazimiero Simonavičiaus]] knygos ''Artis magnae artileriae pars prima'' ([[1650]]) iliustracija]]
=== Artilerija ===
 
=== Artilerija ===
Artilerija pradėta aktyviau naudoti nuo [[XIV a.]] pabaigos - – dar per Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas, karus prieš kryžiuočius. Iki [[XV a.]] pradžios paraku šaudantys pabūklai naudoti pilių gynybai ir jų puolimui, lauko kautynėse. [[XVI a.]] viduryje vien Lietuvos didysis kunigaikštis (be didikų ir miestų) disponavo mažiausiai 364 pabūklais, iš kurių daugiau kaip pusė sudarė naujoviškos [[koliubrina|koliubrinos tipo patrankos]] (pirmosios į Lietuvą įvežtos iš Lenkijos, vėliau dalis pabūklų gaminta nuo [[1551]]  m. Vilniuje veikusioje patrankų liejykloje.
 
=== Laivynas ===
Abiejų Tautų Respublikos karinio laivyno įkūrėju laikomas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]], [[1568]]  m. [[kovo 24]] d. įsteigęs vieną pirmųjų Europoje admiralitetų  – [[Jūrų komisija|Jūrų komisiją]] ({{pl|Komisję Morską}}).
 
[[Vaizdas:Bitwa pod Oliwą 1627 3.JPG|thumb|left|200px|Švedijos laivyno sutriuškinimas [[Olyvos mūšis|Olyvos mūšyje]] [[1627]]  m.]]
LDK didžiojo etmono [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jono Karolio Chodkevičiaus]] sukurta ir vadovaujama flotilė [[1609]]  m. prie [[Salacgryva|Salacgryvos]] nugalėjo švedų eskadrą.
 
[[1625]]  m. karalius sukūrė [[Karališkųjų laivų komisija|Karališkųjų laivų komisiją]] ({{pl|Komisja Okrętów Królewskich}}). Po poros metų Seimas skyrė pakankamai lėšų ir buvo sukurtas reguliarus karo laivynas, kuris sėkmingai kovėsi su švedais [[1627]]  m. [[Olyvos mūšis|Olyvos mūšyje]].
 
Tačiau po Stumsdorfo paliaubų [[1635]]  m. dėl netoliaregiškos Abiejų Tautų Respublikos vadovybės jūrų politikos laivynas buvo panaikintas. Nesugebėjusi sukurti stipriaus karo laivyno Abiejų Tautų Respublika buvo išstumta iš kovos dėl hegemonijos [[Baltija|Baltijos jūroje]], o tai ilgainiui prisidėjo prie valstybės sunykimo.
 
[[Vaizdas:Brandt Skladanie sztandarow.jpg|thumb|right|300px|Suguldomos vėliavos, [[1905]]  m. [[Juzefas Brandtas]]]]
 
== Lietuvių karo žygiai XIII a. ==
Per pirmuosius du XIII a. dešimtmečius pasireiškė didelis lietuvių karinis aktyvumas. [[Mindaugas|Mindaugo]] atėjimo į valdžią išvakarėse, jis gerokai sumažėjo, matyt, vyko gana ilgos kovos dėl valdžios, kurios pasibaigė Mindaugo pergale. [[1226]]  m. 7000 lietuvių kariuomenė įsiveržė į [[Novgorodas|Naugardo]] žemę. Įvykusio susidūrimo metu žuvo 2000 lietuvių. [[Laurentijus|Laurentijaus]] metraštyje pažymėta, kad „lietuvių kariuomenė buvo nepaprastai didelė, tokios nuo pat pasaulio pradžios nėra buvusios“.
 
[[Vaizdas:Brandt-Lisowczycy, Strzelanie z łuku.jpg|thumb|left|200px|Lankininkų treniruotė, [[1885]]  m., [[Juzefas Brandtas]]]]
Pirmasis Mindaugo valdymo dešimtmetis vėl pasižymėjo dideliu aktyvumu, o antrajame jis vėl sumažėjo, nes šiame dešimtmetyje vyko vidaus karas tarp Mindaugo ir [[Tautvilas|Tautvilo]], reikėjo likviduoti jo padarinius. Paskutiniaisiais Mindaugo valdymo metais karinis aktyvumas vėl išaugo, bet jį sumažino neramumai, vykę po jo mirties. [[Traidenis|Traidenio]] ir vėlesniais laikais karo žygių intensyvumas vėl buvo toks pat, kaip ir XIII a. pradžioje.
 
Karinis aktyvumas vėl sumažėjo XIV a. 2-ajame dešimtmetyje (žinomi 5 žygiai), kai vyko kovos dėl valdžios tarp [[Gediminas|Gedimino]] ir jo varžovų, bet vėl išaugo 3-iajame dešimtmetyje (17 žygių) Gediminui įsitvirtinus valdžioje. Tolesnį žygių intensyvumą, matyt, jau nemaža dalimi lėmė kovų su kryžiuočiais aktualijos (4-ajame dešimtmetyje jis sumažėjo iki 4 žygių, o 5-ajame išaugo iki 11 žygių). Šie karo žygiai labiausiai buvo susiję su karo su kryžiuočiais poreikiais. Net ekspansija į Rytus, apie kurią išliko labai nedaug žinių, buvo nulemta poreikio susirasti Rusioje papildomų jėgų kovai su kryžiuočiais.
== Svarbiausi mūšiai ==
{{main|Lietuvos kariuomenės mūšiai}}
* [[1236]]  m. [[rugsėjo 22]] d. - – [[Saulės mūšis]]<br />[[Žemaičiai]] sumušė kalavijuočius. Žuvo magistras Folkevinas ir 48-60 riterių.
* [[1260]]  m. [[liepos 13]] d. - – [[Durbės mūšis]]<br />Žemaičiai ir [[kuršiai]] sumušė kryžiuočius. Žuvo Livonijos žemės magistras Burchardas Hornhausenas, Prūsijos žemės maršalas Botelis ir 150 riterių.
* [[1348]]  m. [[vasario 2]] d. - – [[Strėvos mūšis]]<br />Vokiečių ordinas įveikė Lietuvos kariuomenę. Žuvo [[Mantvydas]] ir [[Narimantas]] Gediminaitis.
* [[1362]]  m. ruduo - – [[Mėlynųjų Vandenų mūšis]]<br />[[Algirdas|Algirdo]] vadovaujama Lietuvos kariuomenė sumušė totorius ir užėmė [[Podolė|Podolę]] bei [[Kijevas|Kijevą]].
* [[1399]]  m. [[rugpjūčio 12]] d. - – [[Vorsklos mūšis]]<br />Totoriai sutriuškino [[Vytautas|Vytauto]] vadovaujamą Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenę.
* [[1410]]  m. [[liepos 15]] d. - – [[Žalgirio mūšis]]<br />Vytauto vadovaujama Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė sumušė Vokiečių ordino kariuomenę. Vokiečių ordino galybės pabaiga.
* [[1500]]  m. [[liepos 14]] d. - – [[Vedrošos mūšis]]<br />Lietuvos kariuomenę sumušo Rusijos kariuomenė. Į nelaisvę paimtas kariuomenės vadas [[Konstantinas Ostrogiškis]].
* [[1506]]  m. [[rugpjūčio 6]] d. - – [[Klecko mūšis]]<br />Lietuvos kariuomenė sumušė į Lietuvos gilumą įsiveržusią Krymo totorių kariuomenę. LDK pajėgoms vadovavo [[Mykolas Glinskis]].
* [[1512]]  m. [[balandžio 28]] d. - – [[Lopušnos mūšis]]<br />Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio ir Lenkijos didžiojo etmono [[Mikalojus Kameneckis|Mikalojaus Kameneckio]] pajėgos sumušė Perekopo (Krymo) totorių chano Mengli-Girėjaus kariuomenę.
* [[1514]]  m. [[rugsėjo 8]] d. - – [[Oršos mūšis]]<br />Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Maskvos kariuomenę, vadovaujamą [[Ivanas Čeliadninas|Ivano Čeliadnino]].
* [[1605]]  m. [[rugsėjo 27]] d. - – [[Salaspilio mūšis]]<br />Lietuvos didysis etmonas [[Jonas Karolis Chodkevičius]] su nedidele 3800 karių kariuomene nugalėjo 14 000 švedų armiją ir nutraukė [[Ryga|Rygos]] apgultį.
 
== Kiti straipsniai ==
 
* [[Karyba]]
* [[Kariniai įtvirtinimai]]
* [[Karo mokykla]]
* [[Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai]]
* [[Centrinės valdžios pareigūnai]]
 
== Nuorodos ==
 
* [http://www.genstab.ru/liet1812.htm LDK kariuomenė]
* [http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_atributika/karo_istorija/kariuomenes_vaidmuo_lietuvos_valstybeje_xiii-xx_a..html Kariuomenės vaidmuo Lietuvos valstybėje XIII-XXXIII–XX a.]
 
{{SavStr}}
 
23 492

pakeitimai

Naršymo meniu